Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminai organizuojami ir vykdomi Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje (Vytauto g. 21, Kupiškis) pagal iš anksto patvirtintą metinį tvarkaraštį.

Egzaminus vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

Informacija apie egzaminus teikiama ir prašymai leisti laikyti egzaminuspriimami Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Teirautis: tel. (8 459) 35 046, el. p. stuoka@gmail.com.

Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo komisija

1. Virgilijus Žilinskas – Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorius (komisijos pirmininkas);

2. Vanda Vanagienė – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos skyriaus Šepetos Almos Adamkienės mokyklos-daugiafunkcio centro vedėja;

3. Aldona Bočiulytė – Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja;

4. Daiva Kučinskienė – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja;

5. Irmantas Gudas – Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas (teisininkas);

6. Nijolė Puzelienė – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos istorijos mokytoja;

7. Auksė Jankevičienė – Kupiškio r. Skapiškio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja.

Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas

Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų 2020 m. egzaminų tvarkaraštis

 VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJOS IR VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KVALIFIKACINIAI EGZAMINAI

Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Ji turi būti vartojama visose oficialiose valstybės srityse. Valstybinę kalbą turi mokėti visi valstybės tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai.

Asmenys, baigę mokyklas nelietuvių kalba ir norintys įsidarbinti, turi išmokti lietuvių kalbą pagal nustatytus valstybinės kalbos mokėjimo lygius ir išlaikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą. Valstybinės kalbos mokėjimo lygiai, kategorijos ir jų taikymas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarime Nr. 1688.

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – tai valstybinės kalbos mokėjimo lygis, pagal kurį sprendžiama apie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 6 straipsnyje nurodytų asmenų valstybinės kalbos mokėjimą einant tam tikras pareigas, atliekant tam tikros profesijos ar kvalifikacijos darbą.

Pusiaukelės lygis – trumpų, aiškios sandaros sakytinių ir rašytinių tekstų įprastomis kasdienio gyvenimo temomis supratimas; gebėjimas kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus; gebėjimas pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pavyzdžiui, skelbimus, laiškelius).

Slenksčio lygis – sakytinių ir rašytinių tekstų žinomomis temomis supratimas; gebėjimas kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis; gebėjimas pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis.

Aukštumos lygis – ilgų sudėtingų sakytinių ir rašytinių tekstų konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis supratimas; gebėjimas laisvai kalbėti įvairiomis temomis, paaiškinti požiūrius ir nuomones; gebėjimas rengti oficialius dokumentus ir juos tvarkyti, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu.

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos

Nustatomos trys valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos (žemiausia – pirmoji, aukščiausia – trečioji):

1.  Asmuo, norintis gauti pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus įprastomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, gebėti kalbėti apie konkrečiai žinomus dalykus, pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus. Jis turi suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą maždaug iš 900–1000 žodžių susidedančio bazinio žodyno, gebėti naudotis pareigų terminijos minimumu.

2. Asmuo, siekiantis gauti antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, gebėti kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis, gebėti pildyti tipinių dokumentų formas ir juos rengti, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis. Jis turi gebėti suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti valstybine kalba maždaug iš 1800–2000 žodžių susidedančio bazinio žodyno ir pareigų terminijos.

3. Asmuo, siekiantis gauti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, laisvai kalbėti įvairiomis temomis, aiškinti požiūrius ir nuomones, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.

Kalbos mokėjimo kategorijų taikymas

1. Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti paprasčiausių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai).

2. Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti dokumentų formas (švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai, mokytojai, išskyrus pedagogus, dėstančius valstybine kalba, ir panašiai).

3. Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba dėstantiems pedagogams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų kapitonams, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.