Kada dalelytė „gi“ rašoma kartu, o kada atskirai su greta einančiu žodžiu?

1. Pabrėžiamoji dalelytė gi rašoma skyrium:

a) nuo visų kaitomų žodžių, pvz.: kas gi (ne kasgi), ko gi (ne kogi), ką gi...; koks gi (ne koksgi), kokio gi...; dėl ko gi; visas gi, viso gi...; visa gi; tai gi (pvz., Tai gi bežiūrint, pikta pasidarė; dar žr. 2 p., kada gi rašoma kartu – taigi); gražu gi; mažas gi, maža gi...; sakau gi, sakei gi...; ištižęs gi...;

 b) nuo dviskiemenių ir daugiaskiemenių nekaitomų žodžių, pvz.: aja gi, antai gi, aure gi, dabar gi, daugel gi, dėlei gi, dėlto gi (ne dėltogi), jeigu gi, kada gi (ne kadagi), kodėl gi (ne kodėlgi), tegul gi, tenai gi, todėl gi, tuojau gi, užtai gi (ne užtaigi), užtat gi (ne užtatgi);

išimtis – nejaugi (plg. dar kadangi);

 c) nuo nekaitomų žodžių samplaikų, pvz.: vis tiek gi, vien tik gi, kaip nors gi.

 2. Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais, pvz.:

 3. Dalelytė gi, einanti prieš pabrėžiamąjį žodį, visada rašoma atskirai, pvz.: gi aure, gi tavo, gi dėl to, gi čia (tebėra), gi vėl (atėjo).

 Atkreiptinas dėmesys, kad dalelytė gi nevartotina priešinamajam sujungimui vietoj jungtuko, pvz.: Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi (taisoma o, bet) ir esamos ne visos jaukios. Jis mušė, gi (taisoma o) mes tik žiūrėjome. Vienos moterys negali atsidžiaugti patogiais žemakulniais batais, gi (taisoma o) kitos tebeieško aukštakulnių.

Šaltinis – Valstybinės kalbos komisijos Konsultacijų bankas

___________________________________________

Kartu ar atskirai palinkėjimuose rašomos dalelytės „te“, „tegu“, „tegul“ ir pan.?

 Pageidaujamam, leidžiamam veiksmui žymėti vartojamos dalelytės te, tegu, tegul, taip pat tarminės lai (laigul). Visos, išskyrus dalelytę te, rašomos nuo kitų žodžių dažniausiai skyrium, pvz.: Tegu valgo daugiau vaisių. Tegu miega ji ramiai, tegu bučiuoja pempiukus lizde, jeigu jau išsirito. Tegu velniai griebia, kaip nelengva šitas vadžias laikyti. Tegul šiandien niekas manęs netrukdo. Lai būna linksma, daug nekalbėk. Lai gyvuoja laisva Lietuva! (Pavyzdžiai iš VDU „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“.)

  Dalelytė te rašoma kartu su veiksmažodžiais – virsta priešdėliu, kuris gali reikšti tiek pageidavimą ar liepimą, pvz.: tenešie, teturie, teskaitai, tesižinai; tedirba, terašo (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“), tiek veiksmo ribotumą (pvz.: Jis tiek težino. Neilgai tesitarėme.) Kai dalelytė te nuo veiksmažodžio atskirta kitų žodžių, rašoma nuo jo atskirai, pvz.: Te ne pavasario lietaus lašai, o ašaros nuplauna tavo veidą (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 50.)

 Dabartinėje kalboje veiksmažodžių geidžiamosios nuosakos formos su priešdėliu te- ir galūnėmis -ie, -ai (kaip teeinie, tedarai) pamažu nyksta. Jas dažniausiai pakeičia dalelytės tegu, tegul, te(-) su esamojo ar būsimojo laiko formomis, pvz.: Tegu eina kur nori. Tegul anie parodys, kur teisybė. (Žr. „Lietuvių kalbos gramatika. T. 2“, Vilnius, 1971, p. 562.)

Kai kurios iš šių dalelyčių dar vartojamos kartu su pabrėžiamąja dalelyte gi, šioji su vienskiemene lai rašoma kartu – laigi, su dviskiemene tegul skyrium – tegul gi.

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

______________________________________________________