ALTERNATYVIOS ENERGETIKOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS LATGALOS REGIONE BEI UTENOS IR PANEVĖŽIO APSKRITYSE
Kupiškio rajono savivaldybės administracija kartu su kitais 4 partneriais iš Lietuvos bei Latvijos 2010 – 2012 m. ketina įgyvendinti 2007 – 2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos ir partnerių lėšomis finansuojamą projektą „Alternatyvios energetikos pritaikymo galimybės Latgalos regione bei Utenos ir Panevėžio apskrityse”. Bendra projekto vertė – 1 003 790,00 EUR, iš jų Kupiškio rajono savivaldybės administracijai tenkanti dalis – 150 505,00 EUR. 2007 – 2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa finansuoja 85 proc. projekto išlaidų, Lietuvos Respublikos biudžetas – 7,5 proc. , partneriai – 7,5 proc.
Lietuvoje kasmet vien gyvenamųjų namų bendri metiniai šilumos nuostoliai sudaro apie 23,2 TWh.
Kaštų dalis tenkanti vandens ir patalpų šildymui nuolat auga, tai verčia ieškoti alternatyvių energijos gamybos šaltinių. Pastaruoju metu vis plačiau diskutuojant apie poreikį skatinti vietinių, atsinaujinančių ir atliekų energijos išteklių, tarp jų ir geoterminių bei saulės energijos , naudojimą, sukurta palanki politinė terpė šiai sričiai plėtoti, didėja gyventojų ir verslininkų susidomėjimas alternatyviais energijos tiekimo būdais, tačiau konkrečių veiksmų šioje srityje pasigendama iki šiol.
Kupiškio rajono savivaldybės administracija, norėdama ne tik sumažinti biudžeto išlaidas viešųjų pastatų šildymui bei mažinti aplinkos taršą, tačiau ir norėdama parodyti teigiamą pavyzdį kitiems, ketina įdiegti atsinaujinančių energijos šaltinių šildymo sistemas 2 viešuose, savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose:
1) Antašavos pagrindinės mokyklos pastate (bendras plotas – 905,20 kv. m). Šis pastatas 2007 m. buvo renovuotas – pakeistas stogas, langai, durys, apšiltintos sienos. Mokykloje mokosi per 400 mokinių. Šiame pastate numatoma įrengti geoterminę šildymo sistemą. Žematemperatūrinė žemės šiluma bus naudojama taikant šilumos siurblius: šaltinis – šilumokaitis – šilumos siurblys – vartotojas. Kylantys gelmių žemės šilumos srautai yra pakankamai stabilūs, ilgalaikiai ir nepriklauso nuo paviršiuje besireiškiančių gamtinių ir kt. procesų, todėl bus galima užtikrinti stabilų šilumos energijos tiekimą. Nepakankant geoterminės šilumos, sistema automatiškai persijungs prie įprastinio šildymo sistemos – skysto kuro. Taip bus užtikrinama reikalinga temperatūra mokyklos pastate. Numatoma kad bus sunaudojama žymiai mažiau šilumos energijos, gaminamos įprastiniu būdu, todėl geoterminės šildymo sistemos įdiegimas turės teigiamą įtaką aplinkai. Atnaujintoje Lietuvos nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje numatyta, kad vienas iš galimų vartoti atsinaujinančių energijos išteklių yra geoterminė energija.
2) Kupiškio sporto centro pastate. Šis pastatas yra naujas, dar ne iki galo užbaigtas, statomas, taikant šiuolaikinius metodus ir medžiagas, leidžiančias taupiai naudoti šilumos energiją. Pastato bendras plotas – 558,30 kv. m. Šiame pastate numatoma įrengti dvigubą alternatyvių energijos šaltinių šildymo sistemą: saulės ir geoterminės energijos šildymo sistemą. Geoterminė energija bus naudojama pastatui šildyti. Sporto varžybos, vykstančios šalia sporto centro moderniai įrengtame stadione, daugiausiai vyksta šiltuoju metų laiku. Taip pat čia sportuoja Kupiškio Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos moksleiviai, kuriems čia pavasarį ir rudenį vyksta kūno kultūros pamokos. Sportininkams nusiprausti naujai įrengtuose dušuose reikalingas šiltas vanduo. Vandeniui šildyti planuojama naudoti saulės energiją. Numatoma įrengti saulės kolektorius, kurių pagalba bent jau šiltuoju metu, kai sporto centre lankosi daugiausia žmonių, būtų galima šildyti vandenį.
Įgyvendinus šį projektą, minėtų pastatų ir vandens šildymui bus naudojama saulės ir geoterminė energija. Šių šildymo sistemų įdiegimas turės teigiamą įtaką aplinkai – sumažės į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip pat sumažės išlaidos šių pastatų šildymui. Sutaupytos lėšos galės būti panaudotos vietos gyventojų kitų poreikių geresniam tenkinimui. Numatoma, kad projektas padarys teigiamą įtaką kitų pastatų savininkams, kurie vėliau taip pat norės naudoti alternatyvius energijos šaltinius. Taip bus išsaugota švaresnė aplinka regione, sutaupomi pinigai leis pagerinti vietos gyventojų gyvenimą.
Diegdama alternatyvios energijos šildymo sistemas, Kupiškio rajono savivaldybės administracija taip pat prisidės prie Lietuvos Respublikos įsipareigojimų dėl efektyvaus energijos išteklių vartojimo bei skatinimo efektyviai vartoti vietinius, atsinaujinančius energijos šaltinius. Vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių prioritetą Lietuvoje užtikrina nustatytos ES prievolės ir 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB, Kioto protokolas (2008 – 2012 m. Lietuva įsipareigojo sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 8 proc., lyginant su 1990 m.), Nacionalinė energetikos strategija, skatinanti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą.
Projekto įgyvendinimas