Plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentas
KUPIŠKIO MIESTO
TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO
ATRANKOS DOKUMENTAS
RENGIANT KUPIŠKIO MIESTO TERITORIJOS BENDROJO PLANO KONCEPCIJĄ
KUPIŠKIO MIESTO BENDROJO PLANO ORGANIZATORIAUS PATEIKIAMA INFORMACIJA
1. INFORMACIJA APIE PLANO RENGIMO ORGANIZATORIŲ:
1.1. Kupiškio rajono savivaldybės administracija
1.2. Vytauto g. 2, LT-40115 Kupiškis,
Tel. 8 459 35503, faksas 8 459 35510, el. p. savadmin@kupiskis.lt
1.3. Administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis
2. INFORMACIJA APIE PLANĄ:
2.1. Plano pavadinimas: Kupiškio miesto teritorijos bendrasis planas.
2.2. Plano pagrindiniai tikslai:
2.2.1. Suformuoti Kupiškio miesto teritorijos vystymo koncepciją, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus bei atlikti teritorijų funkcinį zonavimą.
2.2.2. Tobulinti istoriškai susiklosčiusią miesto urbanistinę struktūrą bei tūrinę erdvinę kompoziciją.
2.2.3. Numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų sistemą.
2.2.4. Plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą.
2.2.5. Nustatyti miesto teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos jose apribojimus.
2.2.6. Numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimą.
2.2.7. Rezervuoti teritorijas komunikacijų trasų ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų objektų statybai.
2.2.8. Nustatyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir/ar pobūdį.
2.2.9. Įteisinti miesto teritorijų tvarkymo reglamentus.
2.3. Plano sąsaja su kitais planais ir programomis:
Kupiškio miesto bendrasis planas rengiamas Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. TS-6 ”Dėl pritarimo projektui” pagrindu, vadovaujantis:
- Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (Žin., 2002, Nr.110-4852);
- Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029);
- Valstybine aplinkos apsaugos strategija (Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. I-1550) (Žin., 1996, Nr. 103-2347);
- Nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-4029);
- Nacionaline energetikos strategija (Žin., 2007, Nr. 11-430);
- Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategija (Žin., 2005, Nr. 8-245);
- Planavimo sąlygomis rajono lygmens bendrojo plano dokumentams rengti, registruotomis 2006 m. gegužės 30 d. Nr. U7-134/1;
- Kupiškio rajono plėtros strateginiu planu iki 2010 metų (patvirtintas Kupiškio rajono savivaldybės Tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-59);
- Rengiamu Panevėžio apskrities teritorijos bendruoju planu;
- Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planu (rengiamas);
- Ventos – Lielupės upių baseino investiciniu projektu;
- Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų planais (KPD Kultūros paveldo centras);
- Saugomų teritorijų planais;
- Degalinių išdėstymo schema;
- Šilumos ūkio specialiuoju planu;
- Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kupiškio rajone specialiuoju planu.
2.4. Plano alternatyvų aprašymas:
Bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijos metu nustatoma:
- galimų alternatyvių miesto teritorijos vystymosi variantų palyginamoji analizė;
- teritorijos planinės struktūros vystymosi principai;
- teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus (funkcinis zonavimas); miesto įtakos zonos bei už miesto teritorijos ribų esančių teritorijų tolesnio vystymo ar naudojimo perspektyvas;
- aplinkosauginių, paminklosauginių, vizualinių ir kitų teritorijos naudojimo apribojimų pasiūlymai.
Kupiškio miesto plano koncepcija iki 2026 metų deklaruoja:
- Plėtros pagrindinį tikslą – sudaryti sąlygas, palankias gyvenimo kokybei augti;
- Miesto plėtros būdą pagrindiniam tikslui pasiekti – darniosios plėtros principų sistemą;
- Savivaldybės bendrojo plano koncepcijos ribose sudaryti sąlygas formuoti darnią Kupiškio miesto ir visos savivaldybės sistemą, įvertinant visus žinomus plėtros poreikius ir ribojančius bei skatinančius plėtrą veiksnius (esamos būklės tomas);
- Socialinės, ekonominės plėtros ir aplinkos kokybinės būklės raidos neapibrėžtumą rinkos sąlygomis. Koncepcija pabrėžia tik svarbiausius procesus bei atitinkamai formuoja teritorijos naudojimą ir strateginius veiksmus 20 metų. Teritorijos naudojimo režimas ir konkretūs techniniai sprendimai numatomi detaliuose miesto dalių planuose ir statybos techniniuose dokumentuose.
- Sklypų formavimo, dalinimo, konsolidavimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams reikmės nepriklauso miesto bendrojo plano kompetencijai.
Bendrojo plano koncepcijos informacinė bazė:
a. Parengti ir patvirtinti plėtros strateginiai dokumentai;
b. Savivaldybės ir valstybės tarnybų duomenys;
c. Transporto priemonių srautų ir jų charakteristikų (intensyvumo, struktūros, ir kita) natūrinių tyrimų analizės rezultatai;
d. Savivaldybės seniūnų informacija;
e. Kupiškio savivaldybės gyventojų 2007 m. apklausos rezultatai;
f. Statistikos departamento oficialūs leidiniai ir duomenų bazės;
g. Esamos būklės analizės ir prognozės rezultatai;
h. Skaitmeninis žemėlapis 2006 m.
a. Ribojantys veiksniai
Kupiškio teritorinę plėtrą ir plėtros variantiškumą riboja tokie veiksniai:
- Lėvens kraštovaizdžio draustinis;
- Vandens telkinių apsaugos zonos;
- Valstybės reikšmės miškai, projektuojami miškai;
- Kupiškio piliakalnio vizualinės apsaugos zona;
- Gamtinis karkasas: regioninis Lėvens slėnio migracijos koridorius, rajoninis Kupos slėnio migracijos koridorius;
- Vandenvietės apsaugos I ir II juostos; požeminio vandens taršai labai jautrios teritorijos;
- Geležinkelio linija Šiauliai – Daugpilis: Gedimino g. nėra įrengtos geležinkelio pervažos, o apvažiavimas per viaduką daro teritorijas už geležinkelio nepatraukliomis;
- Aprūpinimą inžineriniais tinklais ribojančių išankstinių veiksnių nėra:
- centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos plėtra galima, bet netikslinga, kadangi už dabartinio miesto ribų esančios teritorijos numatomos mažaaukštei privačiai statybai;
- vandentiekio ir nuotekų sistemos plėtra tomis kryptimis vykdoma įgyvendinant Ventos-Lielupės upių baseino investicinį projektą.
9. Automobilių srauto triukšmo, taršos, eismo nelaimių tikimybės požiūriais problematiškiausia gyvenamosios aplinkos kokybė susiformavo Aukštupėnų kaime, kuri Kupiškio plėtros koncepcijoje traktuojama kaip jos urbanistinės struktūros dalis.
Ribojantys teritorinę plėtrą veiksniai 1-7 (1 schema) susiaurina Kupiškio plėtros teritorines galimybes formaliai palikdami šiaurės ir pietvakarių krypties plėtros zonas. Tačiau ir rytų krypties plėtra, kaip kompromisinis variantas, taip pat planuotina.
b. Kupiškio plėtros makrostruktūriniai variantai
Makrostruktūros branduolį sudaro dabartinė Kupiškio miesto teritorija, kuri ir toliau vystoma kaip funkciškai mišrios urbanistinės struktūros teritorija. Šiame branduolyje siūloma skirti teritoriją 3-4 aukštų daugiabutei gyvenamajai statybai ir pirmaeilei mažaaukštei gyvenamajai statybai. Prioritetinė savivaldybės parama.
Atskirose miesto teritorijose (buvusi kareivinių teritorija, teritorija tarp Užkapio ir Gedimino g. ir kt.) numatomas kompleksinis gerbūvio, užstatymo bei infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas. Remiamas kompleksinis senos statybos būsto renovavimas, teritorijos ir infrastruktūros atnaujinimas. Plėtojama socialinė, paslaugų ir kita infrastruktūra, modernizuojant esamas teritorijas gyvenamųjų rajonų centruose ir sukuriant naujas darbo vietas.
Skatinama konversija – neefektyviai panaudotų užstatytų teritorijų naujas panaudojimas plėtrai (buvusios RSO teritorija, kolektyvinių sodų konversija į individualių gyvenamųjų namų teritorijas ir kt.).
Naujos teritorijos įsisavinamos kito planavimo lygmens dokumentuose nurodytoje apimtyje.
Kupiškio plėtros makrostruktūroje galimi keli konceptualūs variantai:
Pagrindinei plėtrai numatyti keturi gyvenamosios mišrios paskirties kompleksai A, B, C, D ir gamybinės paskirties – G.
Kompleksas A skirtinas gyvenamajai statybai – vienbučiams namams ir sodyboms 10-15 arų sklypuose, viešoms erdvėms. Inžinerinis aprūpinimas centralizuotais vandentiekio ir nuotekų tinklais, galimas aprūpinimas centralizuotu šildymu, gatvėmis ir takais pėstiesiems, dviračiams. Funkcinė integracija gali apimti ir verslo, amatų ir pan. darbo vietas.
Kompleksas B skirtas gyvenamajai statybai – vienbučiams namas ir kotedžams 10-20 arų sklypuose, viešosioms erdvėms. Inžinerinis aprūpinimas centralizuotais vandentiekio tinklais, atliekų surinkimo sistema, gatvėmis ir takais pėstiesiems, dviračiams.
Komplekso C vidinė principinė struktūra skiriasi nuo kompleksų A ir B tik tuo, kad čia aprūpinimo centralizuotais inžineriniais tinklais tikimybė mažesnė, išskyrus vandentiekio. Teritorija labiau skirtina sodybiniam užstatymui, sklypų dydžiai 15-25 arų. Ši teritorija galėtų būti skiriama neorganizuotai – šeimos, ūkio būdu – vykdomai statybai ir neprioritetine savivaldybės parama paremtai statybai.
Kompleksas D susideda iš dviejų dalių: sodininkų bendrijų teritorijos, konvertuojamos į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas bei vienbutės statybos kvartalai su reikiama paslaugų ir aptarnavimo infrastruktūra miesto periferinėje zonoje. Galimybė aprūpinimo centralizuotais inžineriniais tinklais ribota (žr. aprašymo 3 sk. Inžineriniai tinklai)
Kompleksą G – siūloma rezervuoti teritoriją smulkiam verslui, komunalinėms įmonėms ir pan. Planuojama ūkinė veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms.
Užstatant periferinės plėtros teritorijas būtina išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo objektus, gamtinio karkaso elementus.
Kupiškio plėtros makrostruktūroje (2 schema) galimi keli konceptualūs variantai:
1. Variantas
Branduolys + kompleksas A+G
Plėtojamas A kompleksas kaip tąsa inžinerinių tinklų (numatomi pakloti įgyvendinant Ventos-Lielupės upių baseinų investicinį projektą) bei esamo užstatymo iki krašto kelio Kupiškis – Biržai Nr. 124. Kompleksas turėtų būti plėtojamas nepertraukiamo ir kompaktiško užstatymo principu. Šis variantas atitiktų tik pesimistinio gyventojų skaičiaus naujo būsto statybos poreikiams tenkinti.
2. Variantas
Branduolys + kompleksas A + kompleksas B+G
Plėtojami A ir B kompleksai kaip tąsa inžinerinių tinklų (Ventos –Lielupės upių baseinų investicinis projektas) bei esamo užstatymo. Abu kompleksai turėtų būti plėtojami nepertraukiamo ir kompaktinio užstatymo principu. Komplekse B galimos lokalinės inžinerinės sistemos.
3. Variantas
Branduolys + kompleksas A + kompleksas B + kompleksas C+G
Plėtojami A ir B kompleksai kaip tąsa inžinerinių tinklų bei esamo užstatymo. Kompleksai B ir C gali būti plėtojami įrengiant ir lokalines inžinerines sistemas.
4. Variantas
Vietos būsto statybai (arba pirkti) pasirinkimas priklauso nuo daugelio sąlygų ir suinteresuotojo asmens požiūrio. Didžiausia būsto įvairovė galėtų susidaryti, jeigu plėtros variantas apimtų visus plėtros masyvus. Tai būtų toks simbolinis varianto užrašymas:
Branduolys + kompleksas A + kompleksas B + kompleksas C + kompleksas D+G
Šio varianto realizavimo kaina būtų didžiausia dėl inžinerinių tinklų tiesimo į visus masyvus vienu metu ir dėl didesnio vadybinio potencialo poreikio išvengiant chaotiškos statybviečių sklaidos.
3. INFORMACIJA APIE PLANO ĮGYVENDINIMO VIETĄ:
3.1. Informacija apie numatytas alternatyvias plano įgyvendinimo vietas:
Makrostruktūros branduolį sudaro dabartinė Kupiškio miesto teritorija, kuri ir toliau vystoma kaip funkciškai mišrios urbanistinės struktūros teritorija. Pagrindinei plėtrai numatyti keturi gyvenamosios mišrios paskirties kompleksai A (Smilgių k.), B (Aukštupėnų k. ), C (Plundakų k.) , D (Plundakų k.) ir gamybinės paskirties – G (Plundakų k.).
3.1.1. Teritorijos apsaugos statusas: Numatytoms miesto plėtros teritorijoms apsaugos statusas nenustatytas;
3.1.2. Numatytose miesto plėtros teritorijose nėra saugotinų kultūros ir gamtos paveldo objektų;
3.1.3. Plano įgyvendinimas nenumato teritorijos aplinkos kokybės normų viršijimo. Aukštupėnų k. praeina regioninis Lėvens slėnio migracijos koridorius, tačiau aplinkosaugos požiūriu šiai teritorijai miesto plėtra jokios įtakos neturės, kadangi ūkinė veikla nenumatoma;
3.1.4. Aplinkosaugos požiūriu plėtrai numatytos teritorijos nėra jautrios.
Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo
3 priedas
PLANO AR PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PASEKMIŲ APLINKAI REIKŠMINGUMAS
|
Aplinkos komponentai | Plano ar programos sprendiniai |
Motyvai, pastabos | |||
| Gyvenamųjų teritorijų plėtra | Pramonės plėtra | Susisiekimo infrastruktūros plėtra | Inžinerinės infrastruktūros plėtra | ||
| Plano ar programos sprendinių įgyvendinimo pasekmių aplinkai reikšmingumas | |||||
| Paviršinis vanduo | 0 | 0 | +/- | + | Lokalinės atskirosios ir centralizuotos mišriosios nuotekų surinkimo sistemos vystymas sprendinių įgyvendinimo poveikį paviršiniam vandeniui sumažins iki minimalaus. Bus nutiestos naujos C ir D kategorijų gatvės. Žiemos metu jos gali būti barstomos druska, tačiau, įvertinus naujos a/b dangos plotą bei lietaus nuotekų surinkimo sistemos teigiamą įtaką, jos poveikis bus nereikšmingas. |
| Požeminis vanduo | 0 | 0 | 0 | 0 | Sprendinių įgyvendinimo poveikio požeminiam vandeniui nebus dėl inžinerinės infrastruktūros vystymo ir papildomų inžinerinių apsaugos priemonių. |
| Aplinkos oras | 0 | +/- | 0 | 0 | Didėjant gamybiniam potencialui, gali padidėti oro tarša, tačiau dėl papildomų inžinerinės apsaugos priemonių ir griežtų aplinkosauginių reikalavimų, poveikis aplinkai bus nereikšmingas |
| Klimato veiksniai | 0 | 0 | 0 | 0 | Sprendinių įgyvendinimo poveikio klimatui nebus dėl nedidelių plėtros mastų. |
| Dirvožemis | 0 | 0 | 0 | 0 | Sprendinių įgyvendinimo poveikio dirvožemiui nebus dėl inžinerinės infrastruktūros vystymo ir papildomų inžinerinių apsaugos priemonių. |
| Natūralios buveinės ir biologinė įvairovė (įsk. pasekmes gyvūnijai ir augalijai) | 0 | 0 | 0 | 0 | Urbanizacijos plėtra numatoma nedidelėse priemiestinėse teritorijose, nuo kurių iki natūralių buveinių atstumai dideli, todėl sprendinių įgyvendinimo poveikio gyvūnijai ir augalijai nebus. |
| Kraštovaizdis | + | + | 0 | 0 | Sprendinių įgyvendinimas kraštovaizdžiui turės teigiamą įtaką, kadangi urbanizacija numatoma netvarkomose arba menkai tvarkomose nedidelių estetinių išteklių teritorijose. |
| Kultūros paveldas | 0 | 0 | 0 | 0 | Naujai užstatomose teritorijose kultūros paveldo objektų nėra, jų apsaugos zonos nepažeidžiamos. |
| Materialiniai antropogeniniai ištekliai | + | + | + | + | Antropogeniniai ištekliai padidės, nes bus nutiestos naujos gatvės ir inžineriniai tinklai, pastatyti nauji pastatai, statiniai. |
| Neatsinaujinantys ir atsinaujinantys gamtos ištekliai | 0 | 0 | 0 | 0 | Sprendinių įgyvendinimas gamtos ištekliams įtakos neturės: gyventojų skaičius nedidės, urbanizuoti numatoma menkus gamtinius išteklius turinčias, neapželdintas teritorijas. |
| Žmonių sveikata | + | 0 | 0 | + | Gyventojai kelsis gyventi į individualius namus – pagerės jų gyvenamosios aplinkos fiziologiniai kokybiniai rodikliai. Vystant centralizuotą paruošto geriamojo vandens tiekimo sistemą, daugiau gyventojų naudos kokybišką geriamąjį vandenį. |
| Žmonių gerovė | + | + | 0 | + | Nauja gyvenamosios aplinkos kokybė, naujų darbo vietų kūrimas bei jų įvairovė darys teigiamą poveikį žmonių gerovei. |
| Žmonių saugumas | + | 0 | 0 | + | Nauja gyvenamosios aplinkos ir inžinerinių sistemų kokybė teigiamai paveiks žmonių saugumą. |
| Aplinkos komponentų ir pasekmių jiems tarpusavio sąveika | 0 | 0 | 0 | 0 | Sprendinių įgyvendinimo poveikio atskiriems aplinkos komponentams bei jų tarpusavio sąveikai nebus dėl inžinerinės infrastruktūros vystymo ir papildomų inžinerinių aplinkos apsaugos priemonių. |
+ tikėtinos reikšmingos teigiamos pasekmės.
– tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės.
+ / – tikėtinos tiek teigiamos, tiek neigiamos pasekmės.
0 nenumatoma nei teigiamų, nei neigiamų reikšmingų pasekmių.
? nepakanka informacijos.