Administracijos direktorius                                  Žilvinas Aukštikalnis

PATVIRTINTA

Kupiško rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. ADV-503

GYVŪNŲ LAIKYMO KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų laikymo Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir interesus.

2. Visas kitas šiose Taisyklėse nenumatytas sąlygas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas bei su juo susiję kiti teisės aktai, Savivaldybės tarybos sprendimai,   Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.

3. Šios Taisyklės privalomos visiems gyvūnų savininkams ir naudotojams.

4. Taisyklės, pasikeitus teisės aktams, gali būti taisomos, tikslinamos, papildomos.

5. Šių Taisyklių teisinis pagrindas yra:

5.1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr.74-2262);

5.2. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2012, Nr. 122-6126);

5.3. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 ( Žin., 2013, Nr. 48-2427).

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.

7. Bandomasis gyvūnas – eksperimentams ar kitiems mokslo tikslams veisiamas, auginamas, naudojamas ar numatomas naudoti gyvūnas.

8. Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.

9. Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.

10. Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.

11. Gyvūno augintinio ženklinimas – gyvūno augintinio žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema.

12. Gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.

13.  Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.

14. Gyvūno nugaišinimas – gyvūno nužudymas veterinariniais vaistais.

15. Gyvūno nužudymas – gyvybės atėmimas gyvūnui.

16. Gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę.

17. Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

18. Gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.

19. Gyvūnų augintinių veisėjas – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais.

20. Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.  

21. Gyvūnų globa – asmens veikla, skirta gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti.

22. Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ar laikinąja gyvūnų globa.

23. Gyvūnų globos namai – asmuo, turintis teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias patalpas, kuriose gyvūnai laikomi, kol nugaiš (išskyrus atvejus, kai dėl gyvūnų sveikatos būklės ar agresyvumo juos būtina nugaišinti), bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai – kol bus surasti nauji savininkai, sužeisti ar sergantys laukiniai gyvūnai – kol juos bus galima išleisti į laisvę.

24. Gyvūnų laikymo vieta – pastatas arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.

25. Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.

26. Kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.

27. Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

28. Laikinoji gyvūnų globa (toliau – laikinoji globa) – asmens veikla, kuria užtikrinama bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų gerovė ir apsauga, kol bus nustatytas jų savininkas ar laikytojas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.61 dalyje nustatytų terminų.

29. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.

30. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

31. Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.

32. Prekiautojas gyvūnais – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą prekiauti gyvūnais.

33. Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.

34. Skerdimas – apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas nuleidžiant kraują.

35. Uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.

36. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.

37. Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais.

38. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.

39. Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.

40. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys       (VMVT).

41. Gyvenamoji vietovė – urbanizuota vietovė, turinti nustatytas ribas.

III. GYVŪNO  LAIKYTOJO PAREIGOS

42. Gyvūnų laikytojas, laikydamasis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, privalo:

42.1. užtikrinti, kad šunys, katės ir kiti pasiutligei imlūs auginami laukiniai gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus   2007 m.   gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 (Žin., 2007, Nr. 55-2165), ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės;  

42.2. nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Kupiškio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba privačiam veterinarijos gydytojui;

42.3. užtikrinti, kad viešose vietose, dviejų ir daugiau butų turinčių namų bendrojo naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.), gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ar laikomi. Gyvūnui priteršus viešoje vietoje, bendro naudojimo patalpoje ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas turi nedelsdamas surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus;

42.4. užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežant ar kitu būdu perkeliant gyvūnus būtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 ,,Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1102; 2009, Nr. 13-527), išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius;

42.5. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos Žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr.1774/2002 (OL 2009 L 300, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33). Gyvūnų gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis VMVT direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais (Žin., 2005, Nr. 101-3784). Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti laidojamos Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos įsteigtose gyvūnų augintinių kapinėse arba individualioje valdoje laikantis sanitarinių ir higienos reikalavimų;

42.6. apie gyvūno dingimą pranešti gyvenamosios vietos seniūnui ir apie tai viešai paskelbti.

IV. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

43. Asmenims, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, taip pat draudžiama:

43.1. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;

43.2. vedžioti gyvūnus vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose;

43.3. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;

43.4. išleisti vienus, be priežiūros gyvūnus augintinius į laiptines, kiemus ir kitas viešąsias vietas;

43.5. rišti ūkinius gyvūnus arti kelių ar šaligatvių, jeigu jie gali trukdyti pėsčiųjų judėjimui ir transporto eismui.

V. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMUI IR PRIEŽIŪRAI

44. Visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalai) ir vanduo.

45. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus, jiems nedelsiant turi būti suteikiama veterinarinė pagalba.

46. Tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, jie turi būti apsaugomi nuo nepalankių oro sąlygų.

47. Laikant gyvūnus pastatuose, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.

48. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.

49. Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais. Pašaro kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius.

50. Gyvūnai, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti reguliariai girdomi.

51. Gyvūnų   laikymo vietoje turi būti pakankamai šėrimo ir girdymo indų, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai.

52. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolat tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukos. Jei gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas.

53. Gyvūnus, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), rekomenduojama laikyti taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.

54. Gyvūnų laikymo vietai, aptvarams, voljerams įrengti naudojamos medžiagos ir įranga neturi būti kenksmingos gyvūnams. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos.

55. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903).

56. Minimalūs higienos reikalavimus turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

VI. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIAMS GYVŪNAMS LAIKYTI

57. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974).

58. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

59. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:

59.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašalinių asmenų, laukinių, bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų, graužikų ir kitų kenkėjų, kurie gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;

59.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai turi būti atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;

59.3. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;

59.4. ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti.

60. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434).

61. Bitynuose turi būti laikomos ir veisiamos sveikos bitės.  

62. Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų VMVT direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 (Žin., 2005, Nr. 38-1266; 2011, Nr. 13593).

63. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bityno paso išdavimo bičių laikytojas turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius, kurie bus laikomi Savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje.

64. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu ,,Atsargiai bitės“. Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir telefonas pasiteirauti.

65. Bitynai turi būti įrengiami, kaip numatyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkte.

66. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojui leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:

66.1. 2,5 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje šis bičių ganykloms pagerinti pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;

66.2. 1 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje natūraliai auga medingieji augalai.

67. Atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų krūmų ir medžių galima tik tuo atveju, jei bičių laikytojas turi sklypo savininko raštišką sutikimą.

68. Siekiant užtikrinti bičių apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 (Žin., 2004, Nr. 15-481; 2012, Nr. 100-5108).

69. Prieš atliekant avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, turi būti įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bitėmis, ir už jos ribų, kurie tikėtina, kad gali nukentėti nuo bičių.

70. Bičių laikytojas, turintis bityną Savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad:

70.1. nuo jo bityne pastatytų avilių būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;

70.2. avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės;

70.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.

VII. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS

71. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nurodytą šių Taisyklių priede, ir šių gyvūnų vados dydį.

72. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame VMVT direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 (Žin., 2013, Nr. 41-2032), nustatyta tvarka.

73. Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.

74. Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti šių taisyklių priede nustatytas normas.

75. Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.

76. Šuniui turi būti įrengta būda ar kita vieta, kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Šuns poilsio vieta turi būti pakelta ar kitu būdu apsaugota nuo vandens.

77. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti.

78. Iš buto per laiptinę, koridorių iki išėjimo į lauką katė turi būti nešama ant rankų arba specialiuose narveliuose, šuo turi būti vedamas su pavadėliu bei antsnukiu. Mažų veislių šunys gali būti išnešami.

79. Didelių veislių šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, o maži – su pavadėliu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, o jei tai negarantuojama, pavadėlis turi būti ne ilgesnis nei 1 metras.

80. Norint laikyti šunį ar katę daugiabučiame name, reikia turėti raštišką laiptinės aikštelės butų ir kaimyninių butų savininkų sutikimą arba daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos sutikimą. Bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama laikyti gyvūnus tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

81. Šunis vedžioti leidžiama įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu ,,Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ar žmonėms bei nepabėgs iš vedžiojimo aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ar antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.

82. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės įrengiamos Kupiškio ir Subačiaus miestuose. Aikštelių vietų parinkimą ir schemos parengimą organizuoja seniūnai ir Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir ekologijos skyrius.

83. Gyvūnų vedžiojimo aikštelių įrengimą iš dalies arba visiškai finansuoja Savivaldybės administracija. Jas prižiūri seniūnijos, komunalines paslaugos teikianti uždaroji akcinė bendrovė ,,Kupiškio koumnalininkas“, nevyriausybinės organizacijos, klubai ir kt.

84. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 6 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 101/2012 (OL 2012 L 39, p. 133), laikytojai turi turėti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

VIII. BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

85. Bešeimininkių šunų ir kitų gyvūnų gaudymą organizuoja Savivaldybės administracija pagal sutartis su kompetentingomis įstaigomis, bendrijomis, gyvūnų globos draugijomis ar kitomis organizacijomis, įteisinusiomis savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka. Sugauti bešeimininkiai šunys ir katės 14 parų globojami įmonėje, kuri yra sudariusi su Savivaldybės administracija sutartį. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną, įmonė tampa gyvūno savininku. Jei pagaunami registruoti ir turintys ženklus šunys ir katės, pranešama gyvūno savininkui. Pastarasis turi sumokėti už šuns, katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą. Jeigu savininko adresas nežinomas, o pagautasis šuo turi registracijos žetoną arba tapatybės nustatymo ženklą, per 10 dienų pranešama Lietuvos kinologų draugijai, kad gyvūnas būtų identifikuotas. Nenustačius šuns ar katės šeimininko, jis gali būti atiduotas asmeniui, panorusiam šį gyvūną globoti.

86. Gyvūnų globėjai turi laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnyje nurodytų ir kitų gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

87. Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ar seniūnijai, kurios teritorijos gyvenamojoje vietovėje asmuo gyvena.

88. Savivaldybės administracija, įgyvendindama bešeimininkių kačių kastravimo programą ir atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas, gali nustatyti bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Šios vietos turi būti parinktos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesniu kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu.

89. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą.

90. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tuo tikslu įrengiamos ir prižiūrimos lesyklos.

IX. PRAMOGINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

91. Bendruosius reikalavimus renginiams su gyvūnais organizuoti, sveikatos reikalavimus gyvūnams, naudojamiems renginiams su gyvūnais, reikalavimus gyvūnams laikyti ir prižiūrėti, prašymų išduoti leidimą organizuoti renginį su gyvūnais nagrinėjimo ir leidimų organizuoti renginį su gyvūnais išdavimo tvarką nustato Veterinarijos reikalavimai pramoginiams ir kitiems renginiams naudojamiems gyvūnams, patvirtinti VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. B1-2 (Žin., 2013, Nr.9-414).

92. Renginių su gyvūnais organizatoriai privalo informuoti Kupiškio rajono savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi renginiai su gyvūnais, administraciją.

93. Kupiškio rajono savivaldybės administracija ir VMVT Kupiškio valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderina informaciją apie renginius su gyvūnais.

X. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

94. Sužeisti, rasti ar į asmenims priklausančią teritoriją patekę laukiniai gyvūnai privalo būti apžiūrėti veterinarijos gydytojo. Veterinarijos gydytojas įvertina gyvūno būklę, nesant jokių sveikatos sutrikimų, gyvūnas saugiai grąžinamas į laisvę, prireikus – paliekamas gydyti, ir tik visiškai išgydytas saugiai grąžinamas į laisvę.

95. Veterinarijos gydytojui nustačius gyvūno sveikatos sutrikimus, kurie po tinkamo gydymo neišnyks ir trukdys gyvūnui grįžti į gamtinę aplinką, suderinus su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūra, gyvūnas perduodamas asmeniui ar institucijai, galintiems sudaryti reikiamas laikymo sąlygas ir užtikrinti gyvūno gerovę.

96. Asmenys, pastebėję į Kupiškio ir Subačiaus miestus atklydusius laukinius žvėris, privalo apie juos pranešti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūrai, kuri imasi veiksmų, kad laukinį žvėrį sugautų ir grąžintų į natūralią aplinką.

XI. GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

97. Šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus ir mokėti vietinę rinkliavą už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Šunų ir kačių registravimą rajone atlieka seniūnijos, o Kupiškio mieste – uždaroji akcinė bendrovė ,,Kupiškio komunalininkas“. Veislinius gyvūnus registruoja Lietuvos kinologų klubai.

98. Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatus tvirtina ir surinktų lėšų naudojimo tvarką nustato Savivaldybės taryba.

99. Registruojant šunis ir kates, išduodamas registracijos pažymėjimas.

100. Šunų ir kačių savininkai privalo užregistruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus nuo 4 mėnesių amžiaus. Registruodamas gyvūną, jo savininkas pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir gyvūno įsigijimo dokumentus, jei tokius turi. Visi gyvūnai perregistruojami per 15 darbo dienų pasikeitus gyvūno savininkui ar gyvūno laikymo adresui.

101. Gyvūno savininkas per 15 darbo dienų nuo gyvūno netekimo, pardavimo, dovanojimo, nugaišimo ar eutanazijos dienos praneša seniūnijai ir grąžina gyvūno registracijos pažymėjimą.

102. Gyvūno savininkas per 3 darbo dienas nuo gyvūno dingimo dienos apie tai praneša seniūnijai.

103. Gyvūno savininkas, atgavęs gyvūną per 3 darbo dienas nuo gyvūno atgavimo dienos, apie tai praneša seniūnijai.

104. Asmuo, sulaikęs benamį gyvūną, privalo nedelsdamas apie tai pranešti gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei nežinomas gyvūno savininkas, per 3 dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą seniūnijai ar policijai.

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

105. Taisyklių laikymosi kontrolę vykdo Savivaldybės administracijos atsakingi tarnautojai, seniūnijos, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas, VMVT, Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio skyrius bei kitos įstatymų įgaliotos institucijos.

106. Asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

107. Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti VMVT ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.

108. Asmenys turi pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

Gyvūnų laikymo Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos

gyvenamosiose vietovėse taisyklių priedas

MINIMALIOS GYVŪNAMS AUGINTINIAMS (ŠUNIMS, KATĖMS) SKIRIAMO PLOTO NORMOS

* – dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name;

** – gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamajį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje;

*** – pirma ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamajį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje ir išvedami pasivaikščioti ne rečiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpesniam kaip 1 valandos laikotarpiui arba ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniems kaip 30 minučių laikotarpiams. Antra ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamajį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje, tačiau nė karto per dieną neišvedami pasivaikščioti.