Dėmenų foto-, audio-, video- rašyba  ir vartojimas lietuvių kalboje

                      Šiame technologijų amžiuje gausu sudurtini žodžių, kurių pirmasis dėmuo yra nelietuviškos kilmės. Galima pastebėti, kad jie ne visada taisyklingai rašomi ir vartojami, ypač tie, kurių pradžia foto-, audio-, video-.

                        Reikia prisiminti, kad nelietuviškos kilmės dėmenys lietuvių kalboje vieni nevartojami (žodžių foto, audio, video lietuvių kalboje nėra). Jie visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju. Tad reikėtų rašyti fotoaparatas, fotoblykstė, fotografija, fotonuotrauka (ne foto!), fotopopierius, fotomenininkas, fotodarbų paroda, fotogalerija ir pan.

                      Taip pat rašytume ir kitus žodžius, prasidedančius dėmenimis audio-, video-, tačiau:
                      1. Dėmuo audio- lietuvių kalboje nevartotinas, neteiktinas ir keičiamas žodžiu garsas. Tad neturėtume sakyti ir rašyti audioaparatūra  (= garso aparatūra), audiokasetė (= garso kasetė, garsajuostė) ir pan.

                      2. Dėmenį video- geriau būtų keisti žodžiu vaizdas. Tada keistume ir sudurtinius žodžius videoaparatūra (= vaizdo aparatūra), videokamera (= vaizdo kamera, filmavimo kamera), videokasetė (= vaizdo kasetė, vaizdajuostė), videomagnetofonas (= vaizdo magnetofonas), videoreklama (= vaizdo reklama, televizijos reklama), videotechnika (= vaizdo technika) ir pan.