.gif)
Mero potvarkiai ir administracijos direktoriaus įsakymai
DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „KUPIŠKIO AUTOBUSŲ PARKAS” ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
Projektas Nr. TSP-16
KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „KUPIŠKIO AUTOBUSŲ PARKAS” ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
2009 m. Nr. TS –
Kupiškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) 4 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio autobusų parkas” 2009 m. sausio 13 d. prašymą Nr. S-9 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio autobusų parkas” įstatų naujos redakcijos tvirtinimo”, Kupiškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio autobusų parkas” įstatus (pridedama).
2. Įgalioti uždarosios akcinės bendrovės direktorių Virgilijų Braknį pasirašyti patvirtintus įstatus ir įstatymų nustatyta tvarka juos įregistruoti Juridinių asmenų registre.
3. Pripažinti netekusiu galios Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. TS-93 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio autobusų parkas” įstatų”.
Savivaldybės meras
Parengė
UAB „Kupiškio autobusų parkas” direktorius
Virgilijus Braknys
Savivaldybės administracijos
vyr. specialistė (teisininkė)
Vida Mičiūdienė
Kanceliarijos skyriaus specialistė
Stasė Krestovienė
_________________________________________
PATVIRTINTA
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos
2009 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. TS -
UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „KUPIŠKIO AUTOBUSŲ PARKAS”
ĮSTATAI
I. BENDROJI DALIS
1. Uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio autobusų parkas” (toliau – Bendrovė), kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamomis akcijomis, yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.
2. Bendrovės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, turinti komercinį – ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, galiojančiais teisės aktais ir šiais įstatais.
3. Bendrovė pagal savo prievoles atsako jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Bendrovė neatsako pagal akcininko prievoles, o akcininkas neatsako pagal Bendrovės prievoles. Kai Bendrovė negali įvykdyti prievolės dėl akcininko nesąžiningų veiksmų, akcininkas atsako pagal Bendrovės prievolę savo turtu subsidiariai.
4. Bendrovės veiklos pagrindiniai tikslai yra šie:
4.1. būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei užtikrinimas;
4.2. veiklos įplaukų ir pelno gavimas;
4.3. naujų darbo vietų kūrimas;
4.4. pažangių technologijų įsisavinimas ir pritaikymas praktikoje;
4.5. sąžininga konkurencija;
4.6. akcininkų turtinių interesų tenkinimas.
5. Bendrovės pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio autobusų parkas”.
6. Bendrovės kodas – 164742773.
7. Bendrovė įsteigta neribotam laikui; bendrovės finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.
8. Bendrovės buveinės adresas: Gedimino g. 96, LT – 40128 Kupiškio m., Lietuvos Respublika.
II. BENDROVĖS TEISĖS IR PAREIGOS
9. Bendrovė turi teisę:
9.1. turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotose banko įstaigose (ne mažiau kaip vieną sąskaitą) ir savo antspaudą;
9.2. pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
9.3. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teise, taip pat išleisti, perduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius;
9.4. verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje bei už jos ribų;
9.5. skirti lėšų labdarai, paramai, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui, švietimui, kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui;
9.6. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turtą. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
9.7. Bendrovės akcininkams turi būti užtikrinamos lygios teisės skolinti Bendrovei pinigus, t.y. Bendrovė privalo pranešti visiems akcininkams apie ketinimą skolintis;
9.8. nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;
9.9. reorganizuotis ar atsiskirti, persitvarkyti, būti kitos bendrovės steigėja ar akcininke;
9.10. jungtis į asociacijas, susivienijimus, konsorciumus ir pan., jeigu tai neprieštarauja Konkurencijos įstatymui;
9.11. turėti kitų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
10. Bendrovė negali iš anksto mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.
11. Bendrovė privalo:
11.1. prieš investuodama lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais Bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
11.2. jeigu akcininkų skaičius viršija 250, persitvarkyti į akcinę bendrovę arba įstatymų nustatyta tvarka reorganizuotis, atsiskirti;
11.3. visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, padidinti ar sumažinti įstatinį kapitalą, pakeisti įstatai turi būti pateikti įregistruoti juridinių asmenų registre:
11.3.1. didinant įstatinį kapitalą – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą, dienos;
11.3.2. mažinant įstatinį kapitalą – ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po to, kai buvo pranešta visiems kreditoriams pasirašytinai ar registruotu laišku, o taip pat sprendimas sumažinti kapitalą paskelbtas dienraštyje „Lietuvos rytas” arba pranešta kiekvienam Bendrovės akcininkui registruotu laišku arba pasirašytinai bei suteikus papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą jo pareikalavusiems kreditoriams, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje įvardytas išimtis. Pakeisti dėl įstatinio kapitalo sumažinimo bendrovės įstatai gali būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui nesilaikant šioje dalyje nustatyto termino, jeigu:
1) Bendrovė neturi kreditorinių įsiskolinimų ir apie įstatinio kapitalo mažinimą buvo viešai paskelbta;
2) įstatinis kapitalas mažinamas vien tam, kad būtų panaikinti Bendrovės balanse įrašyti nuostoliai;
3) įstatinis kapitalas mažinamas, kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos;
11.3.3. tiek mažinant, tiek didinant įstatinį kapitalą Bendrovėje juridinių asmenų registrui per 10 dienų po sprendimo priėmimo pateikia dokumentą, patvirtinantį tokio sprendimo priėmimą;
11.3.4. dėl kitų priežasčių keičiamus įstatus pateikti įregistruoti juridinių asmenų registrui po visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio pakeistus Bendrovės įstatus per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus terminus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą.
11.4. Kai visas Bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba Bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį Bendrovės akcijų kitiems asmenims, Bendrovė apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
III. BENDROVĖS VEIKLOS OBJEKTAI
12. Bendrovės veiklos objektas yra keleivių vežimo paslaugos. Bendrovė numato vykdyti arba vykdys šią ar jai artimą veiklą:
49.30. Kitas keleivinis sausumos transportas;
52.21. Sausumos transportui būdingų paslaugų veikla;
68.00. Nekilnojamojo turto operacijos;
47.00. Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą.
13. Bendrovė gali organizuoti arba vykdyti kitą veiklą, neprieštaraujančią Lietuvos Respublikos įstatymams. Licencijuojamą veiklą, kuriai vykdyti būtina nustatyta tvarka gauti leidimą, ir kitokia tvarka nustatytą veiklą Bendrovė vykdo tik gavusi atitinkamus leidimus (licencijas).
IV. BENDROVĖS KAPITALAS. AKCIJOS, JŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS
14. Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:
14.1. apmokėto įstatinio kapitalo dydis;
14.2. akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis);
14.3. perkainojimo rezervas;
14.4. privalomasis rezervas;
14.5. rezervas savoms akcijoms įsigyti;
14.6. kiti rezervai;
14.7. nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai).
15. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų Bendrovės akcijų nominalių verčių sumai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 1 103 600 (vienas milijonas vienas šimtas trys tūkstančiai šeši šimtai) Lt.
16. Bendrovės kapitalas padalytas į 11 036 (vienuolika tūkstančių trisdešimt šešias) paprastąsias vardines akcijas. Vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 (vienas šimtas) Lt.
17. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Bendrovės valdyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl šių sprendimų:
17.1. padengti nuostolius akcininkų įnašais, bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip Bendrovės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio;
17.2. jeigu neeilinis visuotinis susirinkimas nepriėmė sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmė sprendimą, tačiau neatkūrė nuosavo kapitalo iki įstatuose nurodyto kapitalo dydžio, kitas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti klausimą:
17.2.1. dėl įstatinio kapitalo sumažinimo iki ne mažesnio, negu 10 000 Lt, dydžio, tačiau nuosavas kapitalas neturi būti mažesnis kaip ½ sumažinto įstatinio kapitalo dydžio arba
17.2.2. Bendrovės pertvarkymo į vieną iš akcinių bendrovių įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 2 – 9 punktuose išvardytų teisinių formų juridinį asmenį, arba
17.2.3. Bendrovės likvidavimo.
18. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą, Bendrovę pertvarkyti, likviduoti ar padengti nuostolius ir atstatyti kapitalo bei įstatinio kapitalo dydžio santykį iki 15 punkte nurodyto, arba per 6 mėnesius nuo dienos, kurią Bendrovės vadovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį dėl įstatinio ir nuosavo kapitalo dydžių santykio neatitikimo, nurodyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje, Bendrovės valdyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo įvykusio paskutinio neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau kapitalas gali būti mažinamas tik iki minimalaus įstatinio kapitalo dydžio, nustatyto uždarosioms akcinėms bendrovėms.
19. Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą, Bendrovės valdyba Bendrovės įstatuose pakeičia įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoja akcijas. Pirmiausia anuliuojamos Bendrovės įgytos akcijos (jeigu tokių yra). Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų. Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų Bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje. Pakeisti bendrovės įstatai, pasirašyti vadovo, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kartu su įstatymų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis akcijų anuliavimą, jeigu akcijos anuliuojamos.
20. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas ar mažinamas (išlaikant minimalų 10 000 Lt dydį) Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2/3 kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus kapitalo mažinimo išimtis, numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.
21. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu ar sumažintu, tik registro tvarkytojui pateikus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus dokumentus per šio įstatymo nustatytus terminus ir pakeistus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre.
22. Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės. Visų paprastųjų akcijų nominalios vertės Bendrovėje yra vienodos, o visiškai apmokėtų paprastųjų vardinių akcijų suteikiamos teisės visiems Bendrovės akcijų savininkams yra vienodos ir yra įvardintos šių įstatų V skirsnyje. Bendrovės akcijos yra nematerialios. Bendrovėje nematerialių akcijų savininkų asmenines vertybinių popierių sąskaitas tvarko Bendrovė pagal taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi Bendrovė turi supažindinti akcininkus.
23. Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.
24. Akcijos neregistruojamos Vertybinių popierių komisijoje.
25. Apie akcijų pardavimą ar kitokį perleidimą daromi įrašai perleidėjo ir akcijų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.
26. Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Nepiniginiais įnašais negali būti išimtas iš civilinės apyvartos turtas, taip pat darbai ir paslaugos. Turtas, kuriuo apmokamos pasirašytos akcijos turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta bendrovei.
27. Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.
28. Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) Bendrovės nuosavybėn.
29. Bendrovė negali atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo jo įsipareigojimų Bendrovei apmokėti pasirašytas akcijas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 12 dalyje nustatytą išimtį.
30. Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati Bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos Bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas.
V. AKCININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS. AKCIJŲ PERDAVIMO KITŲ ASMENŲ NUOSAVYBĖN TVARKA
31. Akcininkų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, taip pat Bendrovės įstatai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais.
32. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Jeigu Bendrovė negali įvykdyti prievolės dėl akcininko nesąžiningų veiksmų, akcininkas atsako pagal Bendrovės prievolę savo turtu subsidiariai.
33. Sutartims tarp Bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytine forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
34. Akcininkai turi šias turtines teises:
34.1. gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);
34.2. gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį:
34.3. nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis;
34.4. pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka nusprendžia visiems akcininkams šią teisę atšaukti;
34.5. palikti testamentu (tik fiziniai asmenys) visas ar dalį savo akcijų vienam ar keliems asmenims;
34.6. parduoti ar kitokiu būdu perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn 36 – 42 punktuose nustatyta tvarka;
34.7. gauti Bendrovės lėšų, kai Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
34.8. kitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitais įstatymais nustatytas turtines teises.
35. Akcininkai turi šias neturtines teises:
35.1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu. Kiekviena visiškai apmokėta paprastoji vardinė akcija jos savininkui visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieno balso teisę;
35.2. gauti informaciją apie Bendrovę tokios apimties, kuri numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo18 straipsnio 1 dalyje;
35.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kituose įstatymuose, taip pat Bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
35.4. užimti bet kurias pareigas Bendrovėje, jeigu jis yra veiksnus fizinis asmuo ir yra visuotinio akcininkų susirinkimo išrenkamas arba skiriamas, arba laimi skelbtą konkursą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitais įstatymais ar norminiais aktais numatytus apribojimus;
35.5. turėti kitokias įstatymų numatytas neturtines teises.
36. Akcininkas, pakeitęs savo adresą, privalo įmanomai trumpiausiu terminu pranešti Bendrovei apie savo adreso pakeitimą.
37. Akcininkas, išskyrus atvejį, kai jis yra įsigijęs visas Bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar dėl konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta, kad teisė įsigyti šių vertybinių popierių suteikiama jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas juridinis asmuo.
38. Apie ketinimą parduoti visas ar dalį Bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti Bendrovei, nurodydamas perleidžiamųjų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą.
39. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas Bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo Bendrovėje dieną buvę jos akcininkai.
40. Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam Bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti Bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis nei 14 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų nuo Bendrovės pranešimo ar laiško išsiuntimo dienos.
41. Ne vėliau kaip per 45 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos Bendrovės vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas.
42. Jei vienas ar keli Bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas Bendrovės akcijas, šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią Bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip. Akcijas parduodantis asmuo turi teisę pareikalauti, kad pirkėjas pateiktų adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją, įkeitimą ir kt.)
43. Jei siūlomų parduoti akcijų paklausa viršija pasiūlą, pageidaujantiems įsigyti naujų akcijų akcininkams akcijos skirstomos proporcingai jiems priklausiančių akcijų skaičiui.
44. Jei per nustatytus įstatuose terminus Bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas.
45. Jei Bendrovės akcijos perleidžiamos kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą, šios sąlygos netaikomos, tačiau bet kuriuo akcijų perleidimo atveju akcininkų skaičius Bendrovėje negali būti didesnis nei 250.
46. Asmuo, įsigijęs visas Bendrovės akcijas, arba Bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį Bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti Bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).
VI. BENDROVĖS ORGANAI
47. Bendrovės organai yra šie: visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas valdyba ir vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas. Steigiamojo susirinkimo, veikiančio visuotinio akcininkų susirinkimo teisėmis, sprendimu Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaryta. Stebėtojų tarybos funkcijos kitiems Bendrovės organams nepriskiriamos. Jeigu Bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.
48. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis Bendrovės vardu vienvaldiškai veikia Bendrovės vadovas.
49. Bendrovės vadovas privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis Bendrovės įstatais.
50. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus dėl esamo valdymo organo narių skaičiaus pakeitimo ar įvesti naują valdymo organą (stebėtojų tarybą), naujai išrinkti šių valdymo organų nariai pradeda savo veiklą tik nuo pakeistų Bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
VII. VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, JO ŠAUKIMO TVARKA
51. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
51.1. keisti Bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus;
51.2. rinkti Bendrovės valdybą;
51.3. rinkti ir atšaukti audito įmonę bei nustatyti jos paslaugų apmokėjimo sąlygas;
51.4. atšaukti visuotinio susirinkimo išrinktus Bendrovės valdybos narius, audito įmonę. Bendrovei dirbant nuostolingai, privalo svarstyti, ar vadovas tinka eiti savo pareigas;
51.5. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę;
51.6. priimti sprendimą konvertuoti Bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
51.7. priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
51.8. priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
51.9. priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
51.10. priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
51.11. priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
51.12. nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
51.13. priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis;
51.14. priimti sprendimą Bendrovei įsigyti savų akcijų;
51.15. priimti sprendimą dėl Bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
51.16. priimti sprendimą pertvarkyti Bendrovę;
51.17. priimti sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę;
51.18. priimti sprendimą likviduoti Bendrovę, atšaukti Bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
51.19. rinkti ir atšaukti Bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.
51.20. Priimti sprendimą dėl turto vertės, kuriuo bus apmokama už akcijas didinant Bendrovės įstatinį kapitalą ir asmens, kurio nepiniginiais įnašais bus apmokamos pasirašytos akcijos (sprendime nurodyti kiekvieną asmenį, kuris apmoka akcijas nepiniginiu įnašu {fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė}, šio įnašo vertė, akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominali vertė ir emisijos kaina);
51.21. pritarti Bendrovės valdybos sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
51.22. pritarti Bendrovės valdybos sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
51.23. pritarti Bendrovės valdybos sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
51.24. pritarti Bendrovės valdybos sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
51.25. Bendrovės valdybos teikimu, priimti sprendimą skirti lėšų labdarai ar paramai;
51.26. esant reikalui, priimti ir kitus, šiuose įstatuose neaptartus sprendimus, neprieštaraujančius galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir Bendrovės įstatams, jeigu tai pagal esmę nėra Bendrovės valdymo organų funkcija.
52. Visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia Bendrovės valdyba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę taip pat turi akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas Bendrovės vadovo sprendimu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įvardytais atvejais, taip pat ir akcininkų, turinčių 1/2 visų balsų, jeigu akcininkų susirinkimo iniciatoriams Bendrovės valdybai ar vadovui pateikus paraišką sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, Bendrovės valdyba ar vadovas per 10 dienų po paraiškos pateikimo visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukė. Visuotinio akcininkų sušaukti nebūtina, jeigu susirinkimo sušaukimo iniciatorių paraiškoje nėra bent vieno iš šių punktų – nenurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, nepateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai, nepateikiami kiti reikiami dokumentai. Visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat nešaukiamas, jeigu siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.
53. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia Bendrovės valdyba. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, darbotvarkę parengti ir kartu su kitais nustatytais dokumentais turi pateikti teismui asmuo ar asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Į susirinkimo darbotvarkę privaloma įtraukti susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus, jeigu šie klausimai atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją.
54. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovės valdyba privalo sušaukti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
54.1. Bendrovės kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 šiuose įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame akcininkų susirinkime;
54.2. visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų valdybos narių lieka mažiaus kaip 2/3 nurodyto jų skaičiaus;
54.3. Bendrovės išrinkta audito įmonė neatliko ar negalėjo atlikti Bendrovės audito (jeigu jis yra privalomas Bendrovėje pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą) iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ar nutraukė sutartį su Bendrove dėl audito paslaugų teikimo;
54.4. to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai ar Bendrovės valdyba;
54.5. to reikia pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ar kitus įstatymus arba iškilus neatidėliotiniems klausimams, kuriais, pagal šiuos įstatus, sprendimus gali priimti tik visuotinis akcininkų susirinkimas.
55. Susirinkimo organizatoriai apie šaukiamą akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos susirinkimo datos viešai paskelbia dienraštyje „Lietuvos rytas” arba praneša kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiunčia pranešimą registruotu laišku (su patvirtinimu apie įteikimą).
56. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:
56.1. Bendrovės pavadinimas, buveinė ir kodas;
56.2. susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas);
56.3. susirinkimo darbotvarkė;
56.4. visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai;
56.5. Bendrovės organas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą;
56.6. įstatinio kapitalo mažinimo tikslas ir numatomas būdas, kai į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl kapitalo sumažinimo.
57. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta ir šaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkai ta pačia tvarka turi būti informuojami apie tai ne vėliau kaip likus 5 dienas iki šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo pradžios akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, taip pat su sprendimų projektais, o likus 15 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios ir su Bendrovės vadovo ataskaita apie Bendrovės veiklą.
58. Pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
59. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant 53 ir 56 punktuose nustatytų terminų, jeigu visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, su tuo raštiškai sutinka.
60. Apie dokumentus, patvirtinančius, kad akcininkams buvo pranešta apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, būtina informuoti susirinkimo pradžioje.
61. Bendrovės valdyba, akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 visų balsų, turi teisę siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, įtraukiant naujus klausimus. Siūlymas gali būti pateiktas susirinkimo organizatoriams ne vėliau kaip likus 15 dienų iki susirinkimo. Kartu su siūlymais papildyti susirinkimo darbotvarkę turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais. Šiame punkte nurodyti akcininkai bei Bendrovės valdyba gali siūlyti naujus sprendimų projektus, papildomus kandidatus į Bendrovės kolegialius valdymo organus, audito įmonę.
62. Jeigu susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie susirinkimo sušaukimą, buvo pakeista, tai apie darbotvarkės pakeitimus akcininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka kaip apie visuotinio susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo.
63. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.
64. Nustatant bendrą Bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą, nesuteikiančiomis balsų akcijomis laikomos Bendrovės įgytos savo akcijos.
65. Kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus:
65.1. keisti Bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
65.2. nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
65.3. konvertuoti Bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
65.4. dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
65.5. dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
65.6. išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
65.7. padidinti įstatinį kapitalą;
65.8. sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
65.9. dėl Bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo;
65.10. dėl Bendrovės pertvarkymo;
65.11. dėl Bendrovės restruktūrizavimo;
65.12. dėl Bendrovės likvidavimo ar likvidavimo atšaukimo, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.
66. Kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 3/4 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų.
67. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Dėl tų klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams.
68. Jeigu akcininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis susipažinęs su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia Bendrovei balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią „už” ar „prieš” atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.
69. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, išskyrus klausimus, kurių sprendimams Bendrovės įstatuose nustatyta 2/3 ir 3/4 kvalifikuota balsų dauguma.
70. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be to, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Ši dalis netaikoma, kai balsuojama raštu.
71. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu.
72. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė.
73. Visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi Bendrovės akcininkai, taip pat kai Bendrovėje yra vienas akcininkas.
74. Protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo Bendrovės vadovas.
75. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
76. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bent ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo.
77. Prie protokolo turi būti pridedama: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai; dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimą; pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.
78. Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Šių dokumentų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
79. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
80. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti Bendrovės valdymo organams spręsti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų.
VIII. VALDYBA
81. Valdyba yra 7 asmenų kolegialus Bendrovės valdymo organas, renkamas visuotinio akcininkų susirinkimo 4 metams. Kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų valdybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.
82. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
83. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.
84. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Bendrovės valdybos nariu negali būti:84.1. bendrovės, dukterinės bendrovės ar šią bendrovę patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narys;
84.2. asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.
85. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.
86. Kai Bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo pakeisti įstatus priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
87. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.
88. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs Bendrovę.
89. Valdybos kompetencija:
89.1. Valdyba svarsto ir tvirtina:
89.1.1.Bendrovės veiklos strategiją;
89.1.2. Bendrovės metinį pranešimą;
89.1.3. Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
89.1.4. Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus;
89.1.5. pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka.
89.2. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
89.3. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša.
89.4. Valdyba priima:
89.4.1. sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
89.4.2. sprendimus steigti Bendrovės filialus ir atstovybes;
89.4.3. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
89.4.4. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
89.4.5. sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
89.4.6. sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;
89.4.7. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais − sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
89.4.8. kitus Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.
89.5. valdyba, prieš priimdama 87.4.3, 87.4.4, 87.4.5 ir 87.4.6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.
89.6. Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais Bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo.
89.7. Valdyba analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:
89.7.1. Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;
89.7.2. Bendrovės veiklos organizavimą;
89.7.3. Bendrovės finansinę būklę;
89.7.4. ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.
89.8. Valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato Bendrovėje taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus.
89.9. Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.
89.10. Valdybos nariai privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.
89.11. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
90. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.
91. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už” ir „prieš” pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.
92. Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu.
93. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš.
94. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.
95. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti Bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.
96. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.
IX. BENDROVĖS VADOVAS
97. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas.
98. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti pareigų.
99. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie Bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio Bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
100. Su Bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su Bendrovės vadovu Bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas asmuo. Su Bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti Bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp Bendrovės vadovo ir Bendrovės nagrinėjami teisme.
101. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.
102. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą.
103. Bendrovės vadovas nustato Bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus.
104. Bendrovės vadovas veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus sandorius, kuriems pagal Bendrovės įstatus reikia valdybos sprendimo.
105. Bendrovės vadovas privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.
106. Bendrovės vadovas atsako už:
106.1. Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
106.2. metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą;
106.3. sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar Bendrovės įstatus;
106.4. informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui ir Bendrovės valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais;
106.5. Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
106.6. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą dienraštyje „Lietuvos rytas”;
106.7. informacijos pateikimą akcininkams;
106.8. kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat Bendrovės įstatuose ir Bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
107. Bendrovės vadovas atsako už akcininkų – nematerialinių akcijų savininkų asmeninių vertybių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams.
108. Kai visas Bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba Bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį Bendrovės akcijų kitiems asmenims, Bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pranešimo apie akcijų perleidimą gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
109. Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su audito įmone (jeigu ji sudaryta su auditoriumi pagal Bendrovės įstatus) nurodytam patikrinimui reikalingi Bendrovės dokumentai.
110. Bendrovės vadovas yra direktorius. Jo kompetencijoje:
110.1. parinkti bei priimti į darbą ir atleisti iš jo darbuotojus, nustatyti jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką;
110.2. vykdyti Bendrovės įstatų reikalavimus ir visuotinių akcininkų susirinkimų bei valdybos sprendimus, tvarkyti einamuosius reikalus;
110.3. skirti paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, savo kompetencijos ribose leisti įsakymus, reguliuojančius struktūrinių padalinių darbą, Bendrovės ūkinę veiklą;
110.4. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankų įstaigose;
110.5. atstovauti Bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže. Šią teisę jis įgyja nuo dienos, nustatytos darbo sutartyje;
110.6. ruošti akcijų pasirašymo sutartis bei atsakyti už jose įrašytų duomenų teisingumą;
110.7. sudaryti sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis ūkinės veiklos klausimais;
110.8. imtis priemonių Bendrovės turto apsaugai, normalių ir saugių darbo sąlygų sukūrimui, komercinių paslapčių apsaugai, Bendrovei padarytos žalos atlyginimui iš kaltų asmenų;
110.9 išduoti įgaliojimus kitiems asmenims toms funkcijoms vykdyti, kurios yra jo kompetencijoje
XI. BENDROVĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMO IR INFORMACIJOS BEI DOKUMENTŲ PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA
111. Visi vieši Bendrovės pranešimai skelbiami dienraštyje „Lietuvos rytas”.
112. Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą skelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas” arba pranešama kiekvienam Bendrovės akcininkui registruotu laišku (su patvirtinimu apie tokio laiško įteikimą) ar asmeniškai pasirašytinai informuojamas kiekvienas akcininkas ne vėliau kaip likus 30 dienų iki susirinkimo dienos, o apie pakartotinį susirinkimą informuojama tokia pat tvarka ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo datos. Jeigu visi balsavimo teisę turintys akcininkai arba jų įgalioti atstovai raštu sutinka, visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas ir anksčiau, nesilaikant išvardintų terminų.
113. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie turi būti pridėti prie sprendimo projekto.
114. Akcininkui raštui pareikalavus, Bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: Bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, Bendrovės veiklos ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkai sąrašų, kitų Bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Atsisakymą pateikti dokumentus Bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
115. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai ir kiti sprendimai, su kuriais reikia supažindinti akcininkus arba kitus interesuotus asmenis, išsiunčiami registruotu laišku arba akcininkai ir suinteresuoti asmenys supažindinami pasirašytinai ne vėliau kaip per 15 dienų po sprendimo priėmimo. Už nutarimų ir pranešimų išsiuntimą laiku atsako Bendrovės vadovas, o Bendrovės likvidavimo atveju – likvidatorius.
116. Bendrovės dokumentų kopijos ir kitokia rašytinė informacija pateikiama Bendrovės akcininkams nemokamai, jei jie LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti prašomą informaciją. Ginčus dėl akcininkų teisės į informaciją sprendžia teismas.
117. Bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais asmenimis, turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija. Ši informacija turi būti nurodyta ir Bendrovės interneto svetainėje, jeigu Bendrovė ją turi.
XII. BENDROVĖS FILIALAI IR ATSTOVYBĖS
118. Bendrovė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Jie steigiami, Bendrovės valdybos sprendimu.
119. Filialas ar atstovybė nėra juridinis asmuo ir naudojasi Bendrovės , kaip juridinio asmens vardu. Steigiami filialai (atstovybės) veikia pagal Bendrovės valdybos patvirtintus ir nustatyta tvarka įregistruotus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre filialo (atstovybės) nuostatus bei Bendrovės valdybos suteiktus įgaliojimus.
120. Bendrovės filialas yra struktūrinis Bendrovės padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį Bendrovės funkcijų.
121. Bendrovės atstovybė yra Bendrovės padalinys, turintis savo buveinę ir turi teisę atstovauti Bendrovės interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus Bendrovės vardu, tačiau neturi teisės užsiimti ūkine – komercine veikla.
122. Bendrovė už jos įsteigtų ir nustatyta tvarka įregistruotų atstovybių ar filialų prievoles atsako visu savo turtu.
123. Bendrovės filialų (atstovybių) vadovus skiria ir įstatymų nustatyta tvarka atšaukia Bendrovės valdyba.
.gif)
