Šį šildymo sezoną Kupiškio gyventojų išlaidos būsto šildymui vidutiniškai 24,7 procento mažesnės nei praėjusį. Mažesnių sąskaitų dydžiui įtakos turėjo mažesnė šilumos kaina ir suvartotas šilumos kiekis, kurį lėmė oro temperatūra.

2012-2013 metų šildymo sezono vidutinė oro temperatūra sudarė 0,6 laipsnio šalčio, pasibaigęs šildymo sezonas buvo žymiai šiltesnis, vidutinė oro temperatūra siekė 3,1 laipsnio šilumos.

Praėjusį šildymo sezoną AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina sudarė 24,74 ct/kWh su PVM , šio pasibaigusio šildymo sezono – 22,16 ct/kWh. Gyventojams šilumos kaina buvo 10 proc. mažesnė nei prieš tai buvusio šildymo sezono.

Šio šildymo sezono septynių mėnesių duomenimis, kupiškėnams 1 kv. m ploto apšildymas vidutiniškai kainavo 3,16 lito. Už standartinį dviejų kambarių 50 kv. m būsto plotą kiekvieną   mėnesį bus sumokėta 158 litai, per visą šildymo sezoną – 1106 litai. Brangiausias ir šalčiausias mėnuo buvo sausis. Vidutinė oro temperatūra siekė 5,9 laipsnio šalčio ir gyventojai už 1 kv. m būsto šildymą vidutiniškai mokėjo 5,37 lito.

Palyginti su prieš tai buvusiu šildymo sezonu, Kupiškio gyventojai 1 kv. m ploto apšildymui vidutiniškai mokėjo po 4,20 lito. 50 kv. m būsto ploto šildymas kainavo 210 litų, o per visą sezoną - 1470 litų.

Šį sezoną mažiausiai suvartojančių šilumos namų savininkai už būsto kv. metro šildymą vidutiniškai mokėjo 2,20 lito, praėjusį sezoną – 3,02 lito. Daugiausiai suvartojančių šilumos daugiabučių namų gyventojai   už vieno kv. metro šildymą šį sezoną vidutiniškai mokėjo 4,79 lito, praėjusį sezoną – 6,15 lito.

Siekiant sumažinti šilumos gamybos savikainą, taršą aplinkai bei užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimo patikimumą, šilumos tiekėja „Panevėžio energija“ kasmet investuoja į šilumos ūkį. Būtent bendrovės investicijos mažina brangaus kuro - gamtinių dujų, mazuto sunaudojimą, tuo didindama pigesnio kuro – medienos, šiaudų, malkų - naudojimą. Šiuo metu vykdomi Rokiškio , Zarasų , Panevėžio katilinių rekonstrukcijų projektai,   kurių metu bus pastatyti biokuru kūrenami katilai. Bendra projektų vertė sudaro apie 28 mln. litų, iš jų – iki 50 proc. ES parama. AB „Panevėžio energija“ planuoja, kad įgyvendinus projektus virš 50 procentų visiems AB „Panevėžio energija“   vartotojams tiekiamos šilumos bus pagaminta jau deginant biokurą.

Kasmet bendrovė investuoja ir į šilumos tinklų modernizavimą. 2014 -2015 m. bendrovė planuoja 7 projektus, kurių metų seni susidėvėję šilumos tinklų vamzdynai bus pakeisti naujais. Visų šilumos trasų rekonstrukcijų darbų vertė sieks apie 20 mln. litų. Visų projektų įgyvendinimui bus panaudotos ne tik bendrovės lėšas, bet ES parama, kuri sudarys iki 50 proc. projektų vertės.

Taigi, kad vartotojas mokėtų mažiau: šilumos tiekėjas atnaujina šilumos trasas, modernizuoja katilines, naudojamą importuojamą brangų kurą keičia į biokurą , o vartotojas rūpinasi, kad mažėtų naudojamos šilumos kiekis pastate - mažina šilumos nuostolius - renovuoja, šiltinta namus, modernizuoja namo šilumos ūkį.

Daiva Paulauskienė

AB„Panevėžio energija“

atstovė spaudai