Sausio mėnesį kai kuriems Kupiškio miesto daugiabučių namų gyventojams standartinio dviejų kambarių buto šildymas kainavo 31 eurą (pvz.: P.Mažylio g. 4, Jaunimo g. 13, P.Mažylio g. 24 ir kt.), o kai kuriems ir 110 eurų (pvz.: Vilniaus g. 34, Vytauto g. 10a, Vilniaus g. 77 ir kt.). Buto savininkai mokėjo skirtingai, nors  tiek šilumos kaina, tiek lauko oro temperatūra buvo  visiems  vienoda.

Šių metų sausį Kupiškyje vidutinė lauko oro temperatūra siekė 4,5 laipsnio šalčio, pernai tokiu pat metu – 1,5 laipsnio šalčio.

Dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto butas vidutiniškai suvartojo 1035 kWh (20,7 kWh/vienam kv. m) šilumos. Prieš metus dėl šiltesnių orų tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 950 kWh (19 kWh/vienam kv. m).

Šių metų sausio mėnesį kupiškėnai už dviejų kambarių buto šildymą vidutiniškai mokės 65,50 euro (1,31 Eur/kv.m), prieš metus šildymui buvo išleista vidutiniškai 54,50 euro (1,09 Eur/kv.m).

Taupiausi namai - renovuoti
Mažiausiai šilumos vartojo naujos statybos ir renovuoti namai. Tokiuose namuose vieno kvadratinio  metro ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 12,7 kWh  šilumos. Vieno kv. metro šildymo mokestis renovuotuose namuose vidutiniškai sudarė 0,80 euro. Sąskaita už 50 kv. metrų šildymą vidutiniškai sudarė 40 eurų.

Daugiausiai šilumos sunaudojo seni, nerenovuoti, prastos būklės daugiabučiai, kuriuose vienam kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai reikėjo 29,6 kWh šilumos. Vieno kv. metro ploto šildymas vidutiniškai kainuoja 1,87 euro. Už 50 kv. metrų buto šildymą gyventojai vidutiniškai mokės 93,50 euro.
Kas lemia šilumos suvartojimą?
Kiekvieną mėnesį daugiabučiuose namuose  suvartojamas skirtingas šilumos kiekis, todėl skiriasi ir mokesčiai už buto šildymą. Suvartotos šilumos kiekis pastate priklauso nuo pastato būklės, patalpose norimos palaikyti temperatūros ir lauko oro temperatūros. 

Pastatų būklė lemia, kaip efektyviai šiluma juose vartojama. Kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginat su prastos būklės ir blogai prižiūrimais daugiabučiais gyvenamaisiais namais,  šilumos yra suvartojama  mažiau.

Akivaizdu, kad namai, kuriuose didžioji dalis šilumos prarandama per nesandarias sienas, langus, stogus, duris, suvartos daugiau šilumos. Dėl prastai prižiūrimos namo šildymo ir karšto vandens  sistemos, šilumos praradimus galime skaičiuoti rūsiuose, palėpėse, kitose bendro naudojimo patalpose ar vonios kambario šildytuvuose („gyvatukuose“). Taip pat šilumos suvartojimas priklausys ir nuo palaikomos patalpų temperatūros, todėl gyventojai turėtų labiau domėtis pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų darbu, nuo kurių  priklauso kaip efektyviai bus vartojama šiluma name.

Kompleksinis namų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Tačiau dabar, šildymo sezono metu, kada  atlikti namo vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimą ar automatizuoti šilumos punktą  yra sudėtinga,  gyventojai  turėtų  imtis paprastų, pigių  šilumos taupymo priemonių.

 Kaip taupyti šilumą?
Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali vidutiniškai sumažinti 10–20 proc. Siūlomus veiksmus paprasta įgyvendinti, nedaug kainuoja. Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas tik jeigu visi gyventojai prisidės prie šilumos taupymo proceso.
•    Pasirūpinkite langų sandarinimu – tai aktualu ne tik mediniams, bet ir nekokybiškiems, prastai sumontuotiems plastikiniams langams. Sandarinimui naudojamos įvairios medžiagos – nuo laikraščių bei vatos iki šiuolaikinių guminių, poliuretaninių putų juostų.
•    Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą.
•    Prie langų atsiradus plyšiams ar sienos įtrūkimams, būtinai juos užglaistykite arba užkamšykite, kad šaltas oras neitų į kambarį.
•    Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
•    Šilumos srautą pro langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų.
•    Įskilusius langų stiklus pakeiskite naujais.
•    Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas. Jei po durimis yra plyšys – pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams
•    Žiemą nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes. Dvigubai įstiklintas langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubai įstiklintam langui.
•    Būsto šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2ºC. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, vietoj to kilęs tiesiai iki lubų.
•    Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tada šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi.
•    Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų – taip sudarysite papildomą sienų šilumos izoliaciją.
•    Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną visiškai atidarę langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
•    Nepamirškite reguliariai nuvalyti dulkių nuo radiatorių – dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai.
•    Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą.
•    Indus plaukite ne po tekančia srove, bet užkimštoje kriauklėje.
•    Stenkitės praustis po dušu, o ne vonioje – sunaudosite 5–7 kartus mažiau vandens.
•    Saulės šiluma – nemokama, tad leiskite jai patekti į jūsų namus, atidenkite langus, o saulės prišildytuose kambariuose atidarykite duris ir leiskite šilumai pasklisti į vėsesnes būsto vietas.


AB „Panevėžio energija“ informacija