ŠIMONIŲ SENIŪNIJA

Šimonių seniūnija, sudėtinė Kupiškio rajono dalis, užima nemažą teritoriją: plačiu ruožu ribojasi su Anykščių rajono Svėdasų ir Viešintų seniūnijomis, kaimyninėmis Noriūnų, Kupiškio, Skapiškio seniūnijomis. Seniūniją sudaro keturios vietovės – Šimonys, Adomynė, Juodpėnai, Migonys, kiekviena jų savita, turinti išskirtinių bruožų.

Seniūnijos teritorijoje yra 65 kaimai su gyventojais, 23 be gyventojų, gyvena 1662 žmonės. Šiuo metu Šimonių seniūnijos didžiosiose gyvenvietėse gyventojai pasiskirstę: Šimonyse apie 400, Adomynėje 293, Juodpėnuose 206, Migonyse 106 žmonių.

Šimonių miestelyje yra šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, pagrindinė mokykla, 2 parduotuvės, paštas, biblioteka, ambulatorija, Kupiškio kultūros centro Šimonių padalinys, individualios įmonės, kurios verčiasi medienos perdirbimu, girininkija, susibūrusi Šimonių miestelio bendruomenė, kas mėnesį leidžiamas laikraštukas „Šimonietis“.

Šimonių kraštas – Rytų Aukštaitijos dalis – su mažais miesteliais, kaimais ir viensėdžiais, upėmis ir upeliukais, ežerais ežerėliais, laukais, pievomis, žaliais miškais ir giriomis. Ir žmonėmis, darbščiais, kūrybingais, mylinčiais savo kraštą, tą žemės kampelį, kuriame nuo amžių gyveno protėviai, išsaugoję gražiausiąsias ir gerąsias tautos tradicijas. Šimonių vardas tapatinamas su asmenvardžiu, pasakojama, kad tokia pavarde gyvenęs miško sargas, o jo sodyba davusi pradžią miesteliui kurtis. Šimoniečio gyvenimas nuo seniausių laikų tampriai suaugęs su giria nuo seno vadinama karališka: ji maitino, rengė, nuo priešų slėpė, sielą ramino, atokvėpį teikė. Ir šiandien giria šalia mūsų; iš kurios pusės važiuosi į Šimonis – prieš akis girios tolių toliai.

Iš girios pateka ir jos glėbyje užmiega saulė.

O kiek daug visokių turtų girioje? Lyg perliukų pribarstyta ežerų ežerėlių! Kokie klaidūs takai takeliai! Ir kaimai, prigludę girios pakrašty, viensėdžiai miško erčiose...

Šimonių giria plyti apie 11000 ha plote. Jos ilgis iš vakarų į rytus apie 17 km, plotis iš šiaurės į pietus iki 10 km. ,, ... giria šviesi. Iš dešimties medžių aštuonios auga pušys, viena eglė ir vienas lapuočių...“ (Č. Kudaba str. ,,Kur ledynmečio Dauguvos žiotys“).

Tolima Šimonių krašto praeitis glaudžiai susijusi su Pienionių valsčiumi bei seniūnija. 1561 m. pirmą kartą paminėtas Šimonių miestelis. Istoriniai šaltiniai byloja, kad 1672 m. LDK valdovo ir Lenkijos Karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio privilegijai Pienionių seniūnija iki gyvos galvos atiduota Teodorai Sapiegaitei Tiškevičienei ir jos vyrui LDK maršalkai Vladislovui iš Logoisko Tiškevičiui. Ta proga sudarytas detalus inventoriaus ir seniūnijos aprašymas. 1669 m. Šimonyse pastatyta koplyčia suteikė teisę šį kaimą vadinti miesteliu. 1789 m. Šimonis valdė Adomas Čartorickis. Miestelyje buvo 10 dūmų, 1 žydų laikoma smuklė, gyveno 142 žmonės.

„Šaltinyje“ Nr. 52 (Seiniai, 1911/12 m.) sausio 2 d. rašoma: ,,šimonių miestelis nedidelis, yra valsčiaus raštinė, dviklasė mokykla, monopolis, viena vieša smuklė,... keletas sankrovėlių,... viena vaistų sankrova... Bažnyčia medinė...“ 1914 m. Šimonyse buvo 546 gyventojai. Pirmojo pasaulinio karo metu miestelis nukentėjo, sudegė ir bažnyčia.

1918 m. pabaigoje Šimonyse įsikūrė valsčiaus komitetas, bet greit miestelį užėmė raudonieji. 1919 m. gegužės 31 d. Lietuvos kariuomenė Šimonis išlaisvino. Nepriklausomybės metais Šimonys buvo valsčiaus centras, priklausė Panevėžio apskričiai. 1923 m. buvo 77 sodybos ir 390 gyventojų, valsčiaus savivaldybė, pradžios mokykla, 3 bibliotekos, sveikatos centras, vaistinė... taupomoji-skolinamoji kasa, pieninė, malūnas, paštas, lentpjūvė, policijos nuovada, girininkija, kelios krautuvės. 1940 m. buvo apie 500 gyventojų, seniūnijos pavadintos apylinkėmis.

Okupavus sovietams, daug kas pasikeitė: į Sibirą ištremti mokytojai, valsčiaus darbuotojai, pažangūs inteligentai, uždarytos įvairios draugijos. 1941 – 1944 vokiečių okupacijos metais buvo seniūnijos, 1944 m. – apylinkės, 1946 m. sudaryta Kupiškio apskritis.

Po administracinės reformos 1950 m. Šimonys tapo apylinkės centru priklausė Kupiškio rajonui. Atkūrus Nepriklausomybę nuo 1995 m. Šimonys – seniūnijos centras, priklausantis Kupiškio rajonui.

Migonys – kaimo pradžia su 1514 m. pastatyta Anykščių bažnyčia. Kolūkių laikais (1964-1980 m. Migonys priklausė Nociūnų tarybiniam ūkiui) labai pasikeitė gyvenvietės centras; pastatyti keli dviaukščiai namai, parduotuvė, vaikų darželis, kultūros namai, dviaukštė mokykla, veikė medicinos punktas, biblioteka. Šiuo metu situacija smarkiai pasikeitusi... Buvusiame mokyklos pastate 1997 m. įrengta koplyčia, 2012 m. - patalpos renginiams, bendruomenės suėjimams.

Lankytojų, turistų traukos taškas yra garsaus architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardas. Jam Migonyse 1978 m. pastatytas skulptoriaus P. Aleksandravičiaus ir architekto V. Gabriūno paminklas.

Kaimo bendruomenės pastangomis vyksta įvairūs susitikimai, pramogos. Migoniečių vieningumo, savitarpio pagarbos ir pasididžiavimo savo miela vietove dėka 2009 m. pastatytas Šv. Jono koplytstulpis.

Adomynės kraštas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1555 m. Nuo Šimonių iki Adomynės 10 km. Miestelio pakraščiu teka Aluotis – Jaros dešinysis intakas. Keitėsi ir pavadinimai – Holory Male, Aluotėlės, Žurauskynė, Jonava, Adomynė. Šį vardą vietovė gavo tik XX a. pradžioje dvaro savininko Adomo Vilėniškio garbei, prieš tai vadinosi Jonava. Nuo XVII a. vietovės priklausė Pliateriams. 1807 m. Jonavoje minima karčema, 2 bravorai, kuriuose pagamintą degtinę veždavo parduoti į Rygą. 1826 m. pastatyta koplyčia, maždaug tuo pačiu metu buvo baigti statyti dideli L raidės rūmai – medinės klasicizmo architektūros pavyzdys. 1855 m. pastatyta mūrinė šv. Jono Nepomuko koplytėlė, Blaivybės sąjūdžiui pažymėti. Vėliau dvarą su žeme nupirko valstietis Adomas Vilėniškis, jam priklausė tvenkiniai, sodas, 60 ha žemės. Adomynės dvaras įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Adomynėje yra mokykla – mokslo, kultūros centras, gaisrinė, kaimo žmones vienija kaimo bendruomenė, aktyvūs saviveiklininkai; veikia medžio apdirbimo firma ,,Agla“.

Juodpėnai paminėti 1690 m. bažnytinėse knygose. Per kaimą teka Juodupė, netoli tyvuliuoja Puožo ežeras, prie kurio įrengta poilsiavietė, poilsio namai - visų pamėgta ir aktyviai lankoma vieta. XX a. pradžioje Juodpėnai pagal gyventojų skaičių buvo didžiausias Kupiškio krašto kaimas (337 gyventojai). 1903 m. atidaryta mokykla, sumažėjus mokinių skaičiui, 2008 m uždaryta. Juodpėnų kaimo žmonės ūkininkauja (yra stambių ūkių), yra parduotuvė, veikia medicinos punktas, biblioteka, kultūros namai. Veikli kaimo bendruomenė.

Sovietmečiu apylinkės pirmininkais yra dirbę: Jonas Gudas 1953-1954 m., Stasys Baltrūnas 1955-0959 m., Vladas Narkevičius 1960-1961 m., Aleksas Lapienis 1962-1966 m., Kazimieras Vazbutas 1967-1969 m., Janina Labanauskienė 1970-1972 m., Vytautas Karūža 1973-1987 m., Danutė Gudienė 1988 m., Vytautas Šateika nuo 1989 m. pirmininku, paskui pavadintas viršaičiu iki 1995 m.

Dainius Bardauskas 1995-1998 m. – jau seniūnas, Algirdas Kairys 1998-2012 m., nuo 2013 m. seniūnas Žydrūnas Vanagas.