APIE NORIŪNŲ SENIŪNIJĄ
Šimtamečiai medžiai slepia Noriūnų dvarvietę – seniūnijos centrą prie Kupiškio – Panevėžio plento. Parke, kuris leidžiasi į kairiakrantį Lėvens slėnį, auga balzaminiai kėniai, europiniai maumedžiai, pilkieji riešutmedžiai. Girdėti mažo upokšnio Kriokšlio čiurlenimas.
Nuo 1665 m., kai Noriūnai paminėti istoriniuose šaltiniuose, dvaras ėjo per Lietuvos didikų Tiškevičių, Tyzenhauzų, Oginskių, Komarų rankas. XVII -XVIII a. jame buvo auginami žemaitukų veislės arkliai.
XIX a. pabaigoje dvaro rūmus permūrijo vietiniai meistrai.
1921 m. dvare įvyko paskutiniojo jo savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos ir poeto K. Binkio vestuvės.
Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas.
XX a. antrojoje pusėje prie Noriūnų dvarvietės išsistatė melioratorių gyvenvietė. Jos pakraštyje – didžiausia rajone pagrindinė mokykla, pavadinta tarpukario Lietuvos generolo Jono Černiaus vardu.
Kitapus Lėvens, ant aukšto jo kranto, į dangų stiebiasi grakštus Palėvenės vienuolyno bažnyčios bokštas. Čia vienuolių dominikonų įsteigtą mokyklą lankė būsimasis architektas L. Stuoka-Gucevičius. Po 1863 m. sukilimo vienuolyną caro valdžia uždarė, o bažnyčią paliko lankomą. Ji yra bene vienintelis Aukštaitijoje vėlyvojo baroko architektūros pavyzdys. Bažnytkaimio kapinėse – aktorės U. Babickaitės kapas ir išvaizdus antkapis.
Prie Palėvenės prigludusiame Buivėnų kaime šniokščia ąžuolas – gamtos paminklas. Šio milžino aukštis – 24 m, skersmuo -- 2,2 m. Manoma, kad jis turi per 700 metų.
Rudilių gyvenvietėje veikia pagrindinė mokykla, kuriai suteiktas iš gretimo Dūbliškių kaimo kilusio žymaus pedagogo ir pedagogikos mokslininko Jono Laužiko vardas.
Didžiausias rajono gatvinis kaimas – Puponys, kuriame prabėgo būsimojo rašytojo J. Baltušio vaikystė. Anų laikų gyventojai tapo jo kūrinių veikėjais. Kaimo kapinaitėse palaidotas paskutiniojo J. Baltušio romano „Sakmė apie Juzą” herojaus prototipas J. Bukėnas.