Kupiškyje penktadienį lankėsi žemė ūkio ministras Vigilijus Jukna, kuris pirmiausiai susitiko su savivaldybės vadovais. Posėdžių salėje ministras ir jo specialistai susitiko su Kupiškio rajono savivaldybės meru Jonu Jaručiu, jo pavaduotoju Algirdu Navicku, Savivaldybės administracijos direktoriumi Žilvinu Aukštikalniu, laikinai einančiu Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas Rimantu Bimbiriu, Savivaldybės tarybos nariu Sigitu Kurkliu.

   Tokie vizitai į įvairius šalies rajonus organizuojami ūkininkams palankesniu metu – iki pavasario darbų pradžios. Jau aplankytas Pakruojis, Kretinga, Skuodas, kitą savaitę specialistai vyks į Kėdainius, Jurbarką ir kitus miestus. Pasak ministro, planuojama kasmet aplankyti visus rajonus, iš pirmų lūpų išgirsti apie tenykštes bėdas, gauti pasiūlymų, kaip jas būtų geriau spręsti ir pan.

   Meras J. Jarutis svečiams paaiškino, kad mūsų rajono žemdirbių bėdos panašios į kitų rajonų problemas. Pačios didžiausios problemos susidaro dėl to, kad neskiriamas pakankamas valstybinio lygmens finansavimas vietinės reikšmės keliams ir melioracijos statinių priežiūrai. R. Bimbiris antrino rajono vadovui, primindamas, kad melioracijos įrenginiai susidėvėję net 80 ℅, pinigų neužtenka ne tik naujų įrenginių statybai, bet ir esančiųjų minimaliai priežiūrai ir remontui.

   Iš kairės: meras J. Jarutis ir žemės ūkio ministras V. Jukna

   Ministro komandos specialistai kupiškėnams siūlė ir toliau aktyviai naudotis griovių priežiūros programa, pagal kurią iš ES fondų remiami ūkininkai, tačiau kartu ir pažadėjo, kad kitąmet šalies biudžetas bus sudarinėjamas atsižvelgiant į panašius prašymus dėl melioracijos, juolab, kad šios bėdos aktualios visos Lietuvos teritorijoje.

   Savivaldybės direktoriaus Ž. Aukštikalnio klausimas buvo dėl lankstesnės lėšų paskirstymo politikos – kupiškėnai neprašo papildomų pinigų, tačiau norėtų iš sutaupytų lėšų atlyginimams likučio pinigus skirti pagrindinių darbo priemonių įsigijimui (pvz.: kopijavimo aparatui, popieriui ir t. t.). Ministerijos atstovai paprašė parašyti oficialų prašymą ir pažadėjo į jį atsižvelgti.

   R. Bimbiris kėlė klausimą, ar iš Žemės ūkio skyriaus balanso AB „Lesto“ pagaliau bus perduoti elektros tinklai, kurie ir taip naudojami minėtos įmonės, tačiau buvo įdiegti pagal prieš keletą metų veikusią Kaimo rėmimo programą, todėl ir esantys balanse.

   Savivaldybės vadovai domėjosi bešeimininkių pastatų ateitimi, nes įmonė „Regitra“ atsisako juos registruoti pagal teismo sprendimą, todėl jie negali būti privatizuojami, nors toks poreikis iš ūkininkų būtų. Svečiai iš žemės ūkio ministerijos pažadėjo tuo pasidomėti.

   Vėliau ministras V. Jukna ir jo komandos specialistai – Žemės ir ūkio maisto departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas, Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius, Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius, Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistas Jonas Pupius, Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyr. specialistas Sigitas Miškinis, Sėklininkystės asociacijos atstovas Henrikas Selezenevas ir ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė – apsilankė Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje.

   Čia jie susitiko su gausiu būriu rajono žemdirbių, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus nariais, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus ir seniūnijų specialistais, Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus atstovais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio rajono biuro specialistais ir kitais su žemės ūkiu susijusiais asmenimis.

  Ministras paaiškino, kad šios Vyriausybės laikotarpiu norima kaip prioritetą žemės ūkio vystyme pasirinkti gyvulininkystės skatinimo kryptį, nes ši šaka gerokai primiršta Ketinama Vyriausybėje patvirtinti gyvulininkystės vystymo programą, kuri garantuotų stabilumą ir nenutrūkstamą vystymąsi ir pasikeitus valdžiai.

   V. Jukna teigė, kad siekiama palengvinti smulkių ir vidutinių ūkių steigimo tvarką, ieškoma būdų, kaip sumažinti biurokratiją šioje srityje, daugiau dėmesio bus skiriama kooperacijos skatinimui, veikiausiai bus tobulinama su tuo susijusi įstatyminė bazė. Pastaruoju metu iš Lietuvos ūkininkai eksportuoja daugiau žaliavos nei produkcijos, tad ateityje siekiama keisti ir šią situaciją. Taip pat buvo kalbama apie galimą PVM mažinimą pagrindiniams maisto produktams.

   Žemės ir ūkio maisto departamento direktoriaus pavaduotojas J. Lisauskas kalbėjo apie tiesiogines išmokas ir jų moduliaciją, planuojamą balandžio 15 d. prasidėti pasėlių deklaravimą, sąvokos „aktyvus ūkininkas“ įstatyminėje bazėje tikslinimą, nes pastaruoju metu atsirado itin daug „ūkininkų“, kurie turi žemės, jos nenaudoja, nebent nupjauna žolę, o kartais nė to nepadaro, bet įsigudrina gauti ES paramą.

   Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius plačiau kalbėjo apie melioracijos problemas ir realų lėšų poreikį, griovių tvarkymo programą, kurios antram etapui prasidėjo šaukimas teikti paraiškas, ekologinių ūkių finansavimą ir kitus klausimus.

   Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius pagyrė kupiškėnus dėl kruopščiai išanalizuotos ir smulkmeniškai suplanuotos ir tiksliai parengtos naujosios žemės mokesčio tvarkos. Specialistas pasakojo apie planuojamus pasikeitimus, susijusius su teritorijų planavimu ir detaliųjų planų ūkininkų namams statyti atsisakymu.

   Sėklininkystės asociacijos atstovas Henrikas Selezenevas plačiau apsistojo ties naujuoju selekciniu mokesčiu ir su tuo susijusiomis ilgomis diskusijomis.

   Kupiškio rajono ūkininkai žemės ūkio ministrą ir specialistus apipylė įvairiausiais klausimais: apie žemės našumo balus, nutilusias kalbas apie saulės energetikos rėmimą, įvairių grupių supirktas ir pernuomojamas žemes, žemės nepardavimą užsienio piliečiams, asbesto stogų keitimo ir ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos programas, per mažą pieno supirkimo kainą, pieno supirkėjų savivalę ir kt.

   Į kai kuriuos klausimus buvo atsakyta iškart, kitais svečiai pažadėjo pasidomėti ir atsakyti kupiškėnams raštu.

   Miglė Savukaitė,

   Mero patarėja

   (8 459) 35521