Atverkit širdis gėriui

Tik ta širdis gera,

Kuri pamato dangaus meilę,

Kuri užjaučia žmones,

Kuri paliečia gėlę.

Tik ta širdis gera,

Kuri paglosto kito sielą...

(D.Vizbarienė)

  Gegužės 26 d. poezijos paukštė vėl atskriejo į Adomynės dvarą, kur susirinko mintis eilėmis ir dainomis gebantys reikšti žmonės. Poetė Genovaitė Koriznienė skaitė eilėraščius iš savo knygelės „Delnų šiluma“.

   Dar senovės Egipte buvo žinoma, kad poezija yra stipri jėga, kad žodžiai gali išgydyti žmones. Tai, kad žodis gali ir sužeisti, ir išgydyti, žinojo ir mūsų proseneliai. Šiandien, kaip niekada yra reikalingas poetinis žodis, kuris dažnai ne tik perteikia rašančiojo mintis, bet ir klausytojams padeda geriau pažinti save, savo jausmus, padeda susivokti, kas vyksta aplink ir paties žmogaus sieloje.

   Kuriančiam žmogui labai svarbu būti išgirstam, būti suprastam. Štai todėl jau 10 metų Adomynėje vyksta poezijos pavasarėlio šventė, kuri kasmet vis kitokia, tačiau svarbiausias dalykas – poezijos kūrėjų ir jos mylėtojų dvasinis ryšys – čia juntamas kasmet.

   Ne vieną sujaudino Kupiškio socialinės globos namų gyventojo Erlando Parfionovo eilės apie pačius brangiausius žmones ir gyvenimo prasmę. Į renginį atvyko ir buvusios Adomynės pagrindinės mokyklos mokinės Lina Vilimaitė ir Laura Davainytė.

   Nors Ieva ir Laura abiturientės, bet surado laiko pasidalinti savo eilėmis. Studentė Ieva Tučiutė įpynė džiaugsmo gaidelę į visų širdis. Susirinkusiuosius labai sujaudino Vaivos Mališauskienės daina, skirta mamai. Atvyko svečių ir iš Alizavos. Savo pilietinius, patriotinius jausmus emocionaliai pateikė Genovaitė Golubeva, Dalė Miknevičiūtė padainavo savo kūrybos dainas.

   Pirmą kartą savo eilėraščius skaitė Beregių kaime gyvenanti Zita Vilimienė. Jos eilėraščiai kvietė visus giliau pamąstyti, pažinti gamtos ir savo dvasinį pasaulį. Visus susirinkusius sužavėjo, privertė atidžiau suklusti, kitaip pamatyti ar pajusti pasaulį Janinos Dambrauskienės eilėraščiai, kuriuos raiškiai perskaitė šventės vedančioji mokytoja Virginija Pakalniškienė.

   Nebuvo pamiršta ir tai, kad 2013-ieji – tarmių metai. Iš Juodpėnų atvykusi Rita Liogienė vaizdžiai kupiškėnų tarme papasakojo Juodpėnų krašto gyventojos pasakojimą apie tai, kodėl ji liko senmerge. Šis pasakojimas sukėlė daug juoko ir išprovokavo gausius susirinkusių aplodismentus. Kupiškėniškai V. Rudoko kūrinių ištraukas skaitė ir net suvaidino dvi viešnios — Daivutė Smičienė ir Violeta Laucienė.

   Visiems kūrėjams ir svečiams prisiminimui apie dalyvavimą šioje šventėje buvo įteikti Adomynės pagrindinėje mokykloje vykusio fotografijų konkurso „Pavasario spalvos“ nugalėtojų darbai.

   Šventė baigėsi gražiu pabendravimu prie vaišių stalo. Organizatoriai yra dėkingi visiems šventės dalyviams.

   Užmigusi poezijos paukštė mokyklose. Belieka turėti viltį, kad mūsų ir kitose mokyklose ji atsibus ir išskleis savo sparnus naujiems skrydžiams.

   Nuotraukos Agnės Vizbaraitės

   Danutė Vizbarienė,

   Adomynės pagrindinės mokyklos mokytoja