|
|
|
Pastaruoju metu, kaip ir kasmet tokiu laiku, vėl apie save primena vilkai – jie pradėjo pjauti naminius gyvulius, ir dėl to ūkininkai patiria nemažai žalos. 2018 m. į Savivaldybę su prašymu atlyginti žalą kreipėsi 10 ūkininkų, kuriems vilkai papjovė 27 ūkinius gyvūnus. Šiems ūkininkams buvo išmokėta 3600 eurų kompensacija vilkų padarytai žalai padengti. Šiais metais gegužės–liepos mėn. vilkai jau papjovė 4 vieno Alizavos seniūnijos ūkininko ūkinius gyvūnus.
|
Ūkininkai, patyrę vilkų padarytą žalą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi pranešti savo seniūnijai apie patirtą žalą. Gavęs tokį pranešimą, seniūnas privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai reikia daugiau laiko jos dydžiui nustatyti. Žalą apskaičiuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. vilkų padarytą žalą atlygina Aplinkos ministerija.
Pasitaiko atvejų, kai ūkininkai dėl įvairių priežasčių, t.y. dėl informacijos trūkumo, dėl savo užimtumo, dėl to kad papjauti gyvūnai buvo neregistruoti, nesikreipia dėl vilkų padarytos žalos. Tokiu būdu neužfiksuojama vilkų padaryta žala ir šių duomenų nebuvimas iškreipia tikslią vilkų padarytos žalos mastą. Svarbu, kad visi ūkinių ar naminių gyvūnų augintojai informuotų apie vilkų papjautus gyvūnus, nes nuo to priklauso, kiek bus leista sumedžioti vilkų.
Vilkų daroma žala būtų gerokai mažesnė, jeigu visi ūkininkai reikiamai pasirūpintų savo gyvulių apsauga. Naktį avys ir veršeliai turėtų būti laikomi tvartuose, o galvijai suginti į saugius aptvarus.
|
|
|
Juose įrengus specialias tvoras, elektrinius piemenis ir signalizacijos sistemas, pavojus gerokai sumažėtų. Vienas populiariausių apsaugos priemonių nuo vilkų − elektrinis piemuo. Jis turi būti sudarytas iš ant tvirtų kuolų ištemptų kelių (rekomenduojama ne mažiau 5) vielų, kuriomis teka aukštos įtampos srovė. Kad žvėris negalėtų patekti į aptvarą nei per viršų, nei per apačią, reikia elektrinio piemens pirmą juostą kabinti 10–15 cm virš žemės paviršiaus. Apsaugai nuo peršokimo viršutinė juosta turėtų būti ne žemiau kaip 1–1,20 m aukštyje, jei yra galimybė, galima aukštinti iki 2 m. Aptvaras efektyviai veikia, kai juo teka srovė, todėl reikia reguliariai tikrinti, ar nėra gedimų arba srovės nuotėkių per besiliečiančius objektus. Taip pat rekomenduojama kas 15–20 cm ant elektrinio piemens pririšti baltos spalvos ne mažesnes nei 2 cm pločio juostas. Taip pat yra ir kitų saugos priemonių, − tokių kaip teritorijos apšvietimas, įvairios garso priemonės ir kt.
Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus informacija
Informaciją atnaujino: Stasė Krestovienė, stase.krestoviene@kupiskis.lt
Informacija atnaujinta: 2019-07-16 11:53
