Daugelis iš mūsų net nesusimąsto, ką darome iš tiesų, jei deginame plėvelę, plastikinius butelius ir kitas atliekas. Mes aplinką užteršiame ne tik sau, bet ir šios žemės gyventojui, kuris nuo mūsų gyvena per šimtus tūkstančių kilometrų. Todėl paklauskime savęs, kodėl taip darome? Ar ne paprasčiau būtų atliekas rūšiuoti, pristatyti į konteinerius ir sąvartynus?

        Plastikinis maišelis aplinkai nekenksmingas, kol jo nesudegini. Ugnis chemines medžiagas paverčia nuodingais dūmais. Deginant atliekas į orą išsiskiria daug nuodingų ir pavojingų medžiagų, patvariųjų organinių teršalų. Patvarieji organiniai teršalai neigiamai veikia ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Šie teršalai pasižymi ilgalaikiu neigiamu poveikiu sveikatai ir aplinkai. Šių junginių kiekiai Lietuvoje susidaro dėl pačios visuomenės kaltės – žolės deginimo, netinkamo atliekų tvarkymo. Ypač daug šių kenksmingų atliekų susidaro degant buitinėms atliekoms.

        Atliekas deginti buitiniu būdu labai pavojinga dar ir dėl to, kad nepasiekiamas pilnas degimas ir tokiu būdu susidaro ir į aplinkos orą patenka ypač didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos. Tai ne tik įprastiniai degimo produktai – sieros, anglies bei azoto oksidai, bet ir ypatingai žmogaus organizmui kenksmingi kancerogenai- dioksinai ir furanai. Kadangi namų kaminai nėra aukšti, tai kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje. Dalis teršalų pasilieka ir namo viduje. Tokiu būdu atsiranda sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai, kas kelia riziką susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis.
Kaip toksiški junginiai veikia žmonių sveikatą?
              gali pažeisti nervų sistemą;
              gali sukelti vėžį;
              gali pažeisti žmogaus imuninę sistemą;
              gali sukelti vystymosi sutrikimus;
              gali sukelti genetinius pakitimus.

        Gyventojai, neleistinai degindami buitines atliekas, kuriose yra plastmasių, impregnuotos medienos, skudurų, užterštų naftos produktais, alyva, tepalais, padangų, senų baldų ir kt., nuodija savo pačių gyvenamąją aplinką ir patys save. Nuodingi teršalai išsilaiko aplinkoje ilgą laiką nesuskilę ir veikia žmogaus sveikatą nuolat, tuo padarydami didžiulę žalą.

       Atliktos mokslinės studijos įrodo, kad kelios dešimtys individualių namų, kuriuose deginamos nerūšiuotos buitinės atliekos, teršia aplinką labiau, negu kelias dešimtis tūkstančių gyventojų aptarnaujanti specialiai tam skirta atliekų deginimo krosnis.

       Žmonės linkę atsikratyti daržo bei sodo atliekų jas sumesdami į laužą. Šias atliekas reikia ne deginti, o susmulkinti ir kompostuoti, kad jos virstų ekologiškomis organinėmis trąšomis. Juk de¬ginant tokias lengvai degančias atliekas sudega didelė ir pati vertingiausia šių trąšų dalis.

        Informuojame, kad daržo ir sodo atliekas miestuose ir gyvenvietėse deginti draudžiama. Teršalų mažinimo priemonių ir atliekų deginimo reikalavimus nustato   Lietuvos Respublikos aplinkos ir oro apsaugos įstatymas ( Žin., 1999, 98 -2813), o aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas apibrėžti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (Žin., 1999,75-2284). Tačiau vis dar atsiranda (ypač pavasarį ir  rudenį) šio įstatymo pažeidėjų. 

      
Parengė  Stasė Krestovienė,

Savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus
specialistė ryšiams su visuomene