Gegužės 4 dieną Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje vyko tarptautinė mokslinė - praktinė konferencija „Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Problemos ir sprendimai“, kurioje dalyvavo ir Kupiškio rajono savivaldybės teisininkė Vida Mičiūdienė. Šia tarptautine moksline - praktine konferencija buvo siekiama įvertinti Lietuvos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos veiksmingumą, išsiaiškinti jos esminius trūkumus ir spragas, atrasti naujų idėjų ir sprendimų juos pašalinti.

   Renginį organizavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso, Baudžiamojo proceso, Civilinio proceso katedros, Seimas, Teisingumo ministerija ir Lietuvos advokatūra. Renginio moderatoriais buvo Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Koordinacinės tarybos vicepirmininkas, MRU Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros lektorius Edmundas Sakalauskas.

   Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Remigijus Šimašius, MRU Teisės fakulteto dekanė Rima Ažubalytė ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas Virginijus Papirtis.

   Šioje konferencijoje buvo pristatytas naujos redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris, jį išnagrinėjus visoms suinteresuotoms pusėms, turės būti teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui. Renginio metu virė aštrios diskusijos, nes išsiskyrė dvi pagrindinės nuomonės.

   Konferencijoje buvo apžvelgtos savivaldybių teisininkų kelerių pastarųjų metų veiklos metinės ataskaitos, tad iš daugiau nei 14 tūkst. surašytų pareiškimų tik 3 procentai yra neteisingi. Kupiškio rajone neteisingų paraiškų nebuvo. Kitose savivaldybėse vieno gyventojo aptarnavimo kaštai yra apie 60 Lt, o mūsų rajono savivaldybėje jie yra apie 48 Lt, tačiau dažnai gyventojams tenka skirti ne leidžiamą vieną valandą, o gerokai daugiau laiko, kad būtų tinkamai parengti dokumentai.

   Teisingumo ministerijos atstovų teigimu, šiuo metu galiojanti šio įstatymo redakcija ir siūlomos pataisos yra geros, o tai padeda judėti teisingu keliu, tęsti prieš 7 m. pradėtą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo procesą. Gyventojai jau žino, kur kreiptis dėl pirminės, o kur – dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tuo tarpu įvedus siūlomus įstatymo pakeitimus, turėtų būti praplėstas jo 12 str., t.y. teisine pagalba galėtų pasinaudoti dar įvairesnės asmenų grupės.

   Teisingumo ministras R. Šimašius pagyrė šioje teisinėje srityje dirbančius teisininkus, pabrėždamas, kad visos 5 tam sukurtos valstybės tarnybos dirba gerai, atlieka naudingą darbą, kurį galima pavadinti filtru teismams.

   Advokatūros atstovai laikėsi priešingos nuomonės, teigdami, kad įstatymas ir jo pataisos neteisingos ir kad šią sistemą reikėtų keisti iš esmės, funkciją iš savivaldybių perkeliant teismams, kur šias paslaugas turėtų teikti teisėjų padėjėjai. Advokatūros nuomone, netikslinga skirtyti teisinę pagalbą į pirminę ir antrinę, nes užsienio šalyse taip nedaroma.

   Su tuo Teisingumo ministerijos atstovai nesutiko pabrėždami, kad šių teisinių paslaugų teikimo tvarka buvo diegiama palaipsniui, žmonės prie jos jau priprato, tad kardinalūs pokyčiai atneštų ne naudos, o nesusipratimų ir įneštų nemažai sumaišties.

   Konferencijoje taip pat savo patirtimi apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dalijosi Estijos ir Vokietijos teisininkai.

   (Fotografavo O. Posaškova)