Lietuvos žvejus, vėžiavimo entuziastus bei gamtos mylėtojus šį savaitgalį traukė Kupiškio marios – prie Aukštupėnų poilsiavietės vyko tradicinė marių regata, o šiek tiek tolėliau – už Vėžionių poilsiavietės buvo surengtos respublikinės vėžių gaudymo ir virimo varžybos. Sekmadienį paaiškės, kuri komanda pelnys prizus už didžiausią laimikį, už skaniausią vėžių patiekalą ir už originaliausiai įrengtą poilsiavietę.

   Kupiškio rajono savivaldybė, Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyrius pirmąkart surengė tokias varžybas, o į jas atvyko net 12 komandų iš Vilniaus, Kauno, Šilalės, Šiaulių, Švenčionių rajono – Švenčionėlių bei Kupiškio (net 7 komandos).

   Šventės atidarymo metu Turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Andrius Kleniauskas išvardino visas komandas, kurias varžovai pasitiko draugiškais šūksniais bei plojimais. Savo komandą subūrė ir Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis, kuris pirmasis pasveikino susirinkusiuosius.

   J. Jarutis džiaugėsi, kad pirmasis vėžių gaudymo ir virimo čempionatas sudomino net ir nuo Kupiškio gerokai nutolusių miestų entuziastus, o organizatorių baimės, kad vėžių mėgėjai gali rinktis labai negausiai, nepasitvirtino. Linkėdamas puikiai praleisti laiką gamtoje ir geroje draugijoje bei pagauti daug vėžių, meras pašmaikštavo: „Nė ūso, nė žnyplių!“

   Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Paulius Pranckūnas prie šios sparnuotos frazės dar pridėjo ir „nė uodegos!“, siūlė visiems drauge pažvejoti, pavėžiauti, pasilinksminti bei susidraugauti, o taip pat vienas iš organizatorių išreiškė viltį, kad vėžiai papuls į sumanių varžybų dalyvių pinkles.

   Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus medžioklės (bei žvejybos ir vėžiavimo) žinovas Bronislovas Juodviršis priminė taisykles bei šventės programą.

   Savo šeimininkus lydėjo ir ištikimi keturkojai draugai, pavyzdžiui –  B. Juodviršio spanielė Puma.

   Šias varžybas kupiškėnai surengė ne tik todėl, kad mūsų protėviai vėžius naudojo kaip delikatesinį maisto produktą, bet ir todėl, kad Kupiškyje (kaip ir visoje Lietuvoje) didėjant vėžių populiacijai, siekiama atgaivinti tradiciją vėžiavimo sezoną pradėti vėžių gaudymo ir virimo šventėmis – varžybomis.

   Komandos galėjo registruotis ir iš anksto, ir tik atvykusios į numatytą šventės vietą, tačiau visoms joms galiojo tos pačios taisyklės: komandą privalėjo sudaryti ne mažiau kaip 3 žmonės, kurių vienas – komandos kapitonas. Komanda turėjo turėti savo pavadinimą bei įsirengti stovyklavietę, taip pat – atsigabenti ne tik maisto ir gaiviųjų gėrimų, bet ir vėžių virimui bei skoningam patiekimui reikalingų priemonių.

   Kiekviena komanda, net jei ji būtų sudaryta iš daugiau kaip 15 žmonių, galėjo naudotis tik 15 bučiukų ar samtelių. Buvo galima vėžiauti ir nuo kranto (todėl pasirinktas paskutinis Vėžionių poilsiavietės sustojimas, kur patogu prieiti prie akmenuoto kranto ir erdvi pieva stovyklavietei), ir iš valties, tačiau valtis reikėjo atsigabenti pačioms komandoms. Buvo draudžiama vėžiauti rankomis.

   Po šventės atidarymo bei pietų, vėžiautojai ir jų palaikytojai įsirenginėjo stovyklavietes bei jas puošė, nes sekmadienį bus apdovanota ta komanda, kuri įdomiausiai įsirengs savo laikinąjį būstą. Vėžiavimo pradžia buvo skelbiama 18 val., o pabaiga numatyta sekmadienio ryte (7 val., kuomet bus skaičiuojami ir sveriami laimikiai).

Švenčionėlių herbe vaizduojamas vėžys, tad jų gyventojai panoro išbandyti laimę vėžiaudami.

   Sekmadienį po pusryčių prasidės vėžių virimo varžybos (9 val.), virtų vėžių degustavimas (10 val.), o jau vidurdienį bus skelbiami nugalėtojai – ekipa, sugavusi gausiausią laimikį, originaliausiai stovyklavietę įsirengusi komanda ir skaniausiai vėžius išvirusios komandos nariai. 

   Miglė Savukaitė,

   Mero patarėja

   (8-459) 35521