Pasitinkant Mokslo ir žinių dieną vyko Kupiškio rajono ugdymo įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pasitarimas, kurį organizavo Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus specialistai, vadovaujami skyriaus vedėjo Rimanto Jociaus.

   Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje vykusiame renginyje dalyvavo ne tik gausus mokyklų (pradinės, pagrindinių, progimnazijos bei gimnazijų), ikimokyklinio ugdymo įstaigų, papildomo ugdymo įstaigų  vadovų ir pavaduotojų būrys, bet ir Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Edikas Puipas, Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, kiti specialistai bei Panevėžio VPK Kupiškio RPK viršininkas Gintautas Misiūnas, taip pat Savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos komiteto pirmininkas Andrius Kleniauskas.

   Pirmasis susirinkusią pedagogų bendruomenę pasveikino R. Jocius, linkėdamas, kad mokyklose niekuomet netrūktų vaikų bei padėkojo iš Palėvenėlės pagrindinės mokyklos direktorės pareigų išeinančiai Danguolei Šedienei už ilgametį darbą.

   Meras J. Jarutis į savo kolegas mokytojus kreipėsi išreikšdamas viltį, kad kuriais nors metais prieš Rugsėjo pirmąją bus galima pasidžiaugti mokinių skaičiaus augimu, mokyklų neuždarymu ir naujų mokymo įstaigų durų atvėrimu, tačiau šiais metais meras kvietė džiaugtis tuo, ką turime. J. Jarutis džiaugėsi puikiai paruoštų abiturientų pasiektais rezultatais, tuo, kad mokyklos jau pasiruošusios pasitikti naujus mokslo metus.

   Savivaldybės vadovas pabrėžė siekį mokyklų aplinką padaryti dar saugesnę ten besimokantiems vaikams ir kvietė visą bendruomenę rūpintis tuo, kad ne tik mokyklų teritorijos, bet ir visur kitur bendruomeniškai būtų prižiūrima aplinka ir dėl to būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

   Palinkėjęs mokytojams stiprybės, kantrybės ir sveikatos, meras pristatė antrą mėnesį pareigas einantį ir aktyvia veikla jau spėjusį pasižymėti Kupiškio RPK viršininką G. Misiūną.

   Policijos vadovas priminė, kad tik dirbant komandinį darbą pareigūnams ir mokytojų bendruomenei galima pasirūpinti ne tik vaikų saugumu bei užkirsti kelią jų būsimam nusikalstamumui (rūpinantis prevencija, t. y. tam tikrų veiksmų priežastimis, nes nusikaltimai – tai jau pasekmės, kurių dažnai nebeįmanoma ištaisyti), bet ir užauginti tokią kartą, kokios mes norime. Pasak G. Misiūno, nuo to, kokius jaunus žmones mes ugdome, priklauso tai, kokie ateityje bus mokytojai, policininkai ar darbininkai bei kokia bus mūsų valstybė.

   Po A. Kleniausko ir E. Puipo sveikinimų, R. Jocius pasidžiaugė, kad mokymo įstaigos jau pasiruošusios naujiems mokslo metams ir kad nemažai jų mokinių laukia, kada galės grįžti į klases, taip pat tuo, kad nemažai mokyklų atnaujintos, pasirūpinta šiuolaikiška šildymo sistema, Subačiaus gimnazija gavo mokyklinį autobusiuką, kuris jau šiandien iš sostinės bus pristatytas į minėtą mokymo įstaigą.

   Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas pristatė esmines naujų mokslo metų gaires, kurias akcentavo Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai ir pats ministras. Kaip ir pernai, taip ir šiemet pagrindiniai veiklos prioritetai išlieka šie: išlaisvintas kūrybingumas, savarankiška ir atsakinga mokykla, saugus ir sveikas vaikas; nauja kryptis – dėmesys mokytojų tobulėjimui.

   R. Jocius priminė praėjusių mokslo metų pokyčius: įvedus ikimokyklinio ugdymo krepšelius, buvo skatinama kurti privačius darželius; daug dėmesio skirta kaimuose kuriamiems daugiafunkciams centrams; vis plačiau diegtas elektroninis dienynas; džiaugiamasi aukštu Lietuvos mokyklų kompiuterinio aktyvumo lygiu ir pan.

   Pasak Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo, gyvename socialinės ir ekonominės kaitos, naujų iššūkių amžiuje, kuris kelia naujus reikalavimus jauniems žmonėms, o kartu ir juos ugdančiai švietimo sistemai. Todėl ir ugdymo turinys negali atsilikti – turi atspindėti pokyčius visuomenėje, ekonomikoje ir švietime.

   Ugdymo procesas keičiamas vis didesnį dėmesį skiriant individualizavimui ir diferencijavimui. Atnaujintų programų tikslas ne vien pagilinti ir praplėsti žinias, gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose mokinių srityse, bet ir pasirengti tolesniam mokymuisi.  

   Dabarties visuomenės lūkesčiai – išsilavinusi, savo tautinį tapatumą suvokianti, permainų pasaulyje gebanti kurti pilietiška asmenybė, todėl būtina atskleisti kiekvieno mokinio individualius gebėjimus, ugdyti kompetencijas – žinių, gebėjimų ir vertybių visumą, bei siekti kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės.

   Šių mokslo metų naujovė – planšetinių kompiuterių projektas. Iki 2013 m. vasario mėn. mokytojams bus išdalinta 300, mokiniams – apie 17 tūkst. tokių kompiuterių. Mokyklų vadybos stiprinimui taip pat sukurtas naujas projektas, t. y. įsivertinimo internetinė platforma. Ji skirta visiems, kuriems rūpi grįžtamasis ryšys apie mokyklos, klasės veiklos kokybę.

   Pagal šią programą bus pasiūlytos kvalifikacijos tobulinimo programos ne apskritai mokyklų vadovams, o vadovams pagal jų turimą patirtį, naujiems vadovams padės parengti mentoriai, taip pat – mokyklos tobulinimo partneriai, kurie padės tvarkytis vadybos srityje su mokyklos turimais duomenimis, neleis jų „pamiršti“, o skatins naudoti vadybiniams sprendimams priimti.

   Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų įsitikinimu, be mokyklų išorinio vertinimo instrumentų labai svarbu sukurti objektyvius vertinimo instrumentus bei išmokyti jais naudotis. Tam yra kuriami standartizuoti testai, kuriuos mokytojai galės naudoti vertindami savo mokinių pasiekimus po 2, 4, 8 klasės. Standartizuotų testų taikymas nebus privalomas, tačiau tikimasi, kad jis, kaip ir elektroninio dienyno atveju, taps masiniu reiškiniu ir bus pagrindinis įrankis ne tik matuojant, bet ir gerinant mokinių pasiekimus.

  Labai svarbi išlieka ir mokymosi aplinka: mokyklos turi kurti šiuolaikinę kūrybišką mokymosi aplinką, sudarančią galimybes naudotis įvairiomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Taip pat turi būti skatinamas savarankiškumas atsakingai pasirinkti ir užtikrinti ugdymo procesui tinkamas sąlygas pagal mokyklos tikslus ir mokinių mokymosi poreikius.

   Toliau bus vykdomi tęstiniai projektai, skatinantys kūrybiškumą: turės būti stiprinamos kūrybinės partnerystės, praturtinant ugdymo procesą, skatinant mokinių ir mokytojų kūrybiškumą. Kultūros kūrėjai  atvers platesnį kultūros suvokimą, skatins mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir įtrauks mokyklų bendruomenes į kultūros procesą.

   Numatomos ir naujos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybės. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos standartus, kvalifikacijos tobulinimo procesas turi užtikrinti dermę tarp individualių besimokančiojo galių atskleidimo, švietimo įstaigos ir nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių. Pradėtos diegti naujos kvalifikacijos tobulinimo formos – paramos kolegai modelis, grupės supervizija, mokytojų stažuotės. Yra parengti bei mokslo metų pradžioje bus aptariami koncepcijos įgyvendinimo dokumentai.

   XXI amžiaus iššūkiai švietimo sistemoje – ne tik turtinga mokymosi aplinka, nesuvaržantis valdymas, bet ir kūrybingi mokytojai (iniciatyvios ir inovatyvios asmenybės). Mokytojas mokykloje turi būti: lyderis, projektų vadovas, inovacijų iniciatorius, mentorius, psichologas, socialinis darbuotojas, darbų saugos specialistas, civilinės saugos specialistas, socialinis partneris, lobistas, biurokratas ....

   Rekomenduojama mokytojams suteikti galimybę mokiniams pasirinkti užduotis, kurios atitiktų kompetenciją (visiems gebėjimų lygiams); pakeisti klausinėjimo stilių ir mokyti mokinius užduoti klausimus sau patiems; pateikti dažnus, trumpus testus (su komentarais) geriau nei kelis ir ilgus (su pažymiais ar balais), nes dažni vertinimai nėra lemiantys; susitelkti ties individualiu tobulėjimu ir suteikti kokybišką grįžtamąjį ryšį (geriau nei pažymius).

  Sukurtos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos tikslas – suteikti reikšmingą postūmį pedagogo savarankiškumui bei iniciatyvai mokytis visą gyvenimą, siekti geresnės ugdymo kokybės ir mokinių rezultatų. Pagrindinės gairės būtų: nuolatinio ir tęstinio kvalifikacijos tobulinimo skatinimas, sąlygų kvalifikacijos tobulinimui sudarymas ir palaikymas; kvalifikacijos tobulinimo sričių, formų ir būdų įvairovės didinimas.

   Atnaujinta nuosekliojo mokymosi tvarka. Atsisakyta smulkaus reglamentavimo dėl mokinio atsiskaitymų, kai jo mokymosi pasiekimai baigiantis trimestrui, pusmečiui įvertinti įrašu „neatestuota“ arba antrojo pusmečio įvertinimas yra nepatenkinamas ir pan. Nustatyta, kad mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, metiniu mokymosi pasiekimų įvertinimu laikomas apibendrintas II pusmečio (arba III trimestro) įvertinimas; mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą – visų trimestrų, pusmečių ugdymo laikotarpių apibendrintas įvertinimas, fiksuotas pagal mokykloje nustatytą mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką.

   Deja, yra ir problemų, su kuriomis tenka susidurti įgyvendinant naujoves. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių tyrėjai pastebi panašių dalykų: egzistuoja ribota kūrybiškumo samprata. Mokytojams gali patikti kūrybiškumas, tačiau kūrybingi vaikai – ne. Labai svarbu jų „neįkiši į rėmus“, taip pat – peržengti siauras mūsų tolerancijos bei pakantumo ribas.

   Problemų kyla ir dėl to, kad mokytojai neatpažįsta kūrybingųjų – jais laiko tik gerai besimokančius vaikus. Deja, kūrybiškumas neprognozuojamas ir nesuplanuojamas, todėl mokytojai jaučiasi praradę kontrolę. Be to, kūrybiškumą sunku įvertinti.

   Svarbus dalykas ugdymo procese ir pačių mokytojų asmenybės, nes šiuo metu jose pastebima autoritarizmo požymių, tačiau dabartinė naujų mokytojų priėmimo į universitetus tvarka duoda vilčių, kad visa tai keisis.

Kol bus paruošti nauji specialistai, reikia rūpintis dabar dirbančiųjų profesiniu tobulinimu. Kol kas mokytojų išsilavinimas turi spragų: per siauros ir per paviršutiniškos dalyko žinios, nepakankamas bendrasis išsilavinimas.

   Yra ir nemažai gerų rodiklių: pedagogų bendruomenė jaunėja, kaimo mokyklų mokytojai jaunesni nei miesto; per 4 metus šalyje mokytojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 3,2 iki 6,1 proc., 50 metų ir vyresnių dalis sumažėjo nuo 50,4 iki 41,8 proc.; pastaraisiais metais išaugo mokytojų ir mokyklų vadovų kvalifikacija, o per 4 metus mokytojų metodininkų dalis šalyje padidėjo nuo 30,2 iki 35,3 proc.

   Taip pat pasitarime kalbėta ir apie konkrečias pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formas, mokytojo profesinės karjeros galimybes, atestacijos tvarką. Nagrinėti ir pasitarimo metu iškilę klausimai.

Miglė Savukaitė,

Mero patarėja

Kupiškio rajono savivaldybė

(8-459) 35521