SPEKTAKLIO ANONSAS

Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros centro teatras ,,Provincija“
Spektaklis ,,Užaugau Lietuvoj“
Kazys Saja ,,Ubagų sala“
Vienos dalies tragikomedija
Trukmė— 1 val.
Premjera— 2011 gruodžio 11 d.
Režisierė Nijolė Ratkienė
Dailininkas scenografas Antanas Kalvelis
Garso operatorius Rimas Antanavičius
Šviesos operatorius Karolis Razgevičius

Vaidina: Kunigas mgr. Justas Jasėnas, Silvestras Kučinskas, Gediminas Virbickas, Nida Kaleinikovaitė, Jonas Čižauskas, Algis Dzikavičius, Palma Skrebienė, Rimvydas Latvys, Modestas Puišė, Ligita Vinciūnienė, Vaiva Latožienė, Aurimas Martinka, Aivaras Prevelis, Alida Kacinauskienė, Mindaugas Steponavičius,Jonas Buziliauskas, Donatas Voveris.

1999 m. įkurtas suaugusių teatras, kuriame vaidina dvasininkai ir pasauliečiai, inteligentai ir darbininkai, jauni ir solidaus amžiaus aktoriai vaidina spektakliuose, kurie puoselėja lietuvybę, populiarina lietuvių autorių  dramaturgiją. Šis spektaklis skirtas K.Sajos 80-ečiui.
Žmogaus sielą geriausia gydyti menu, pavyzdžiui, teatru. Juk teatre, kur visada tvyro dvasinga nuotaika, kur žmonės visada arčiau idealios visuomenės, prasiskleidus uždangai nebereikia šaukti, rėkti, pyktis ir rietis — čia užtenka pasidalinti žvilgsniais, kupinais meilės ir nuoširdumo, geranoriškumo ir nebylių komplimentų
Spektaklis ,,Užaugau Lietuvoj“ veiksmas prasideda ežero saloje, kuomet į šį  žemės lopinėlį, savas taisykles turintį pasaulį atvyksta po atlaidų elgetos švęsti savo šventės. Elgetų būryje yra įvairaus amžiaus , socialinių sluoksnių žmonių: mokslininkas, būrėja, neįgalieji, alkoholikas ir kt. Visi jie laukia atvykstančios salos savininkės, pasak jų ,,grafienės“ , kuri kiekvienais metais atlaidų dieną dalina išmaldą vargšams . Grafienė atplaukia, tik netikėtai saloje atsiranda ,,grafienės“ sūnus, kuris kalba elgetoms nesuprantama kalba: apie tai, kas šalia yra gražaus, nekalto, tyro, silpno, trapaus. O juk paprasti, neišprusę žmogeliai net nepajėgia susimąstyti apie tuos dalykus. Kaip galima— ar įmanoma išvis— kovoti prieš socialinę nelygybę, skurdą , identiteto praradimą ... ,,Grafienės“ sūnus Gustavas bando įtikinti , kad ,,kiekviename žmoguje yra kas nors gražaus“ , kad būtina kurti naują visuomenę ,,žmogų kuris gimęs ir  užaugęs Lietuvoj didžiuosis savo kilme , nebijos sakyti ką galvoja, nekrūpčios nuo kiekvieno botago pliaukštelėjimo... “ Konfliktas tarp Gustavo ir elgetų prisodrintas lietuviško dvasingumo, gerai žinomų lietuviškų instrumentinių melodijų spektaklyje  kelia  retorinį klausimą ; ,,Kurti naują visuomenę Lietuvoje ar ,,išsilakstyti“ po pasaulį , palikus savo šaknis, praeitį, artimuosius. Ar ,,taisyti“ visuomenę , ,,išrauti“ iš mūsų pilietinės visuomenės dirvonų suvešėjusias piktžoles: melą, pyktį, neapykantą, sukčiavimą, smurtą, socialinę neteisybę, bukumą, žiaurumą, girtuoklystę . Ir pagaliau pradėsime vieni kitus gerbti.
Kaip seksis Gustavui kurti naują visuomenę?