Kupiškio rajono savivaldybės posėdžių salėje meras Jonas Jarutis, Kupiškio rajono kaimo bendruomenių asociacijos pirmininkė Zita Kaušakienė ir beveik pusės rajone veikiančių kaimo bendruomenių atstovai susitiko su svečiais iš Kauno – Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos pirmininke Guoda Burokiene ir Europos Parlamento Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nariu, vienu Lietuvos kooperacinių judėjimo lyderių bei mobiliųjų ūkininkų turgelių iniciatoriumi Mindaugu Maciulevičiumi.

   Sveikindamas svečius, meras pagyrė rajono kaimo bendruomenių narius už aktyvumą, atnaujintus kaimų pastatus, kitas geras iniciatyvas, išjudinančias kaimą. Pasak J. Jaručio, be kaimo nebus ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos, nes provincijoje gyvenantys žmonės yra pagrindiniai maisto tiekėjai, be to, negali visi žmonės išsikraustyti į didmiesčius – kažkas turi likti ir tėvų žemėse.

   Svečiai skatino susirinkusius Kupiškio kaimo bendruomenių atstovus drąsiai išsakyti, kokios problemos jiems aktualiausios, nes toks ir yra Kaimo parlamento sušaukimo tikslas – išgryninti visos Lietuvos kaimo problemas, dirbti jų sprendimo linkme, pasiruošti argumentus deryboms su aukščiausia šalies valdžia, kuri neskuba skaitytis su bendruomenininkais.

   Iš dešinės: G. Burokienė, M. Maciulevičius, J. Jarutis ir Z. Kaušakienė

   Pasak G. Burokienės, tai nėra nauja idėja – Europos šalyse tokie parlamentai šaukiami periodiškai, net ir kaimynai estai turi tokias tradicijas, pernai tai daryti pabandė ir latviai. Pirmasis Lietuvos kaimo parlamentas vyks Kaune, 2014 m. balandžio 11 d., į jį bus deleguoti ir trys Kupiškio kaimo bendruomenių atstovai, kurie turės atstovauti savo kraštą ir drąsiai pakovoti už savo problemas.

   Kaimo parlamento uždaviniai – parodyti bendruomenių judėjimą kaip svarbų pilietinės visuomenės ir socialinės ekonomikos veikėją, nes būtent šie visuomenininkai sukuria net 1,5 proc. Lietuvos BVP (tuo tarpu, žemės ūkis sukuria 12 proc. BVP, o yra dotuojamas daug gausiau).

   Viešnia apgailestavo, kad pastaruosius metus bendruomenės buvo priverstos pamiršti tikrąją organizacijų susibūrimo idėją – bendruomeniškumą, savanorystę ir kitus kilnius dalykus, o tapo biurokratais, projektų rašytojais ir kruopščiais prižiūrėtojais juos įgyvendinant. Visur milžiniški tempai, nebėra kada nė įsiklausyti į paprastus norus ir pasiūlymus, viską riboja „popieriniai“ reikalavimai.

   G. Burokienė pasakojo, kaip jai su kolegomis pavyko iš valstybės išprašyti papildomą procentą rėmimui, nes šiemet finansavimas bendruomenėms gerokai sumažėjęs ir tesiekia vos 400 mln. Lt. Pagal naują ES projektų finansavimo tvarką, 75 proc. remiamų projektų turės būti skirti verslumo skatinimui kaime ir realių darbo vietų kūrimui. Pvz.: Kupiškio rajone turėtų būti įkurtos bent 45 daro vietos (per visų norinčiųjų dalyvauti tame bendruomenių projektus).

   Čia pat meras replikavo: „Juk kaimo vietovėje verslo skatinimui mokesčiai nėra mažesni nei mieste, tai kaip žmonės gali susidomėti tokiu siūlymu?“. Išties, šis reikalavimas bus nemaža kliūtis kaimo bendruomenėms dalyvauti projektuose.

   Kalbėta ir apie kitas problemas, kurias svečiai išgirsta lankydami įvairius Lietuvos kampelius. Pagrindinė jų – neteisinga socialinė politika, kuomet skatinama imtis ne darbo ar verslo, o laukti pašalpų (taip Lietuvoje jau auga antra karta); didžiulė emigracija į didmiesčius bei užsienio šalis; nedarbas ir vertybių nebeturėjimas, „nužmogėjimas“.

   Apie Europos Parlamentą ir susikooperavusių su kitais lietuvių bendruomenių galimybes jame kalbėjo M. Maciulevičius. Vyras taip pat pabrėžė, kad kaimai Lietuvoje jau po truputį miršta, būtina sustabdyti mokyklų, ambulatorijų, kultūros namų, bibliotekų uždarymą, nes net ir pagerėjus ekonominei situacijai, tokie židiniai nebeatsikurs, bus sunaikinta esminė bazė. Reikia nepamiršti, kad nuo kiekvieno iš gyventojų priklauso, kaip viskas atrodys po metų ar daugiau, kiekvienas turime būti bendruomenišku ir atsakingu už save bei savo gyvenamąją vietovę, jos likimą.

   Bendri iššūkiai priverčia sukurti platformą, kur bendruomenininkai susitinka su sprendimus priimančiais asmenims. Šie iššūkiai gana panašūs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio kaime: palaikyti mažas ir dažnai izoliuotas bendruomenes, kovoti su centralizacija, urbanizacija, migracija, didinti  užimtumą bei gerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę.

   Pirmojo Lietuvos kaimo parlamento tikslas – sutelkti Lietuvos kaimo balsą ir apsispręsti, kur link Lietuvos kaimas turi eiti, koks jis turi būti. Svečiai pabrėžė, kad tai yra bendras visų sprendimas ir bendras darbas.

   Miglė Savukaitė,

   Mero patarėja

   (8 459) 35521