2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą buvo įtraukti 62 929 asmenys. Akivaizdu, kad didžioji dalis šių asmenų, išskyrus santykinai nedidelę socialinę grupę - benamius, gyvena ne nuosavybės teise valdomuose būstuose, turinčiuose konkretų adresą, todėl jų negalima vertinti kaip neturinčių gyvenamosios vietos.
Nuo 2018 m. sausio 1 d.. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymui, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, per 3 mėnesius privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba deklaravimo įstaigai pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šis reikalavimas netaikomas šio įstatymo I straipsnyje išdėstyto Gyvenamosios vietos deklaravimoįistatymo 6 straipsnio 1 dalies 3. 4. 5 punktuose nurodytiems asmenims.
 
Tie asmenys, kurie iki 2018 m. sausio 1 d. buvo įtraukti į šią apskaitą ir kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, privalo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ir pateikti prašymą įtraukti juos j gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Šie asmenys, nurodę savo socialinius, ekonominius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje (pvz.., tai, kad dirba, mokosi, gauna specializuotas sveikatos paslaugas ir kt.) bei kartu su kita būtina informacija nurodę savo faktinės gyvenamosios vietos adresą, bus įtraukti i gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą toje savivaldybėje 12-ai mėnesių. Jei per nurodytą terminą šie asmenys nedeklaruos savo gyvenamosios vietos ar nepakeis faktinės gyvenamosios vietos, jie privalės vėl kreiptis į Savivaldybę su analogišku prašymu. Jei toks prašymas nebus pateiktas, tokie asmenys po 12-os mėnesių bus išbraukiami iš gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją