Rugpjūčio 1 d. Kaune mirė iš Kupiškio kilęs iškilus Lietuvos veterinaras, mokslininkas, pedagogas, buvęs ilgametis Veterinarijos akademijos rektorius, diplomatas, politikas, žemės ūkio ministras Rimantas Karazija. Skausmo valandą nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą, artimuosius, kolegas ir visus Jį pažinojusius. 

   Velionis pašarvotas Veterinarijos akademijos didžiojoje salėje, Tilžės g. 18, Kaune. Lankymas -  rugpjūčio 2 d. (ketvirtadienį) nuo 12.00 val. Karstas išnešamas rugpjūčio 3 d. (penktadienį), 12.00 val.



   Rimantas Karazija gimė 1936 m. kovo 22 d. Kupiškyje. 1954 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, 1959 m. su pagyrimu – Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA). 1961 m. pradėjo dirbti LVA Fiziologijos, patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros asistentu. 1963-1966 m. buvo LVA aspirantas. 1967 m. apgynė disertaciją „Vištų kepenų plyšimo etiologijos, morfologijos ir patogenezės klausimai“. 1970 m. R. Karazijai suteiktas docento vardas.

   1972-1974 m. LVA Fiziologijos, patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros vedėjas. 1968-1974 m. R. Karazija – LVA Veterinarijos fakulteto dekanas, 1974-1976 m. – LVA prorektorius mokymo ir mokslo reikalams. 1976-1992 m. – LVA rektorius. 1990 m. R. Karazijai buvo suteiktas profesoriaus vardas.

   1992-1994 m. buvo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, 1994-1995 m. – LVA Fiziologijos ir patologijos katedros profesorius, 1995 m. – LR užsienio reikalų ministro patarėjas.

   1995-1999 m. R. Karazija buvo paskirtas LR nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Latvijos Respublikoje, 1999 m. – vėl LVA Fiziologijos ir patologijos katedros profesorius.

   Kartu su J. Bakūnu ir A. Sederevičiumi, R. Karazija pasiūlė naujus originalius zondus, fermentinius preparatus ir jų naudojimo būdus. Iš jų keturi pripažinti išradimais.

   Spaudoje paskelbė daugiau nei 100 mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais parašė vadovėlius „Žemės ūkio gyvulių patologinė fiziologija ir patologinė anatomija“ (1967 m.), „Veterinarinė patologija“ (1989), dvi mokymo priemones.

  Už pasiekimus moksle apdovanotas dviem TSRS LŪPP sidabro medaliais (1983 m., 1988 m.), TSRS MA jubiliejiniu akad. K. I. Skriabino atminimo medaliu (1983 m.). Periodiniuose leidiniuose paskelbė apie 70 straipsnių veterinarijos istorijos, žemės ūkio ekonomikos, jaunimo ir studentų auklėjimo, specialistų rengimo, jų profesinės adaptacijos klausimais. Prisidėjo prie Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos atkūrimo, 1988-1992 m. buvo jos pirmininku. 1983-1989 m. buvo Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių tarybos pirmininko pavaduotoju, 1989-1992 m. – Lietuvos aukštųjų mokyklų Rektorių konferencijos pirmininkas.

   R. Karazijai 1986 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio veterinarijos gydytojo garbės vardas. Jis yra gavęs tris valstybinius apdovanojimus: TSRS Darbo raudonosios vėliavos ordiną (1986), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-jo laipsnio ordiną (1996) bei Latvijos Respublikos Trijų Žvaigždžių 3-jo laipsnio ordiną (1999). LR prezidentas 2002 m. apdovanojo R. Karaziją atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos pakvietimą į NATO proga. LR užsienio reikalų ministras 2004 m. apdovanojo R. Karaziją medaliu, skirtu Lietuvos narystei ES ir NATO paminėti.