Kupiškio rajono vietos veiklos grupės nariai, vadovaujami Neringos Čemerienės, vyko į Švenčionių rajoną, kur dalyvavo Lidijos Laurinčiukienės vedamame dviejų dienų seminare „Organizacijos įvaizdžio formavimas“. Šis seminaras buvo suplanuotas vykdant projektą „Kupiškio rajono vietos plėtros strategiją įgyvendinančių asmenų ir potencialių pareiškėjų gebėjimų ugdymas“.

   Teorinę ir praktinę seminaro programą parengė Lidija Laurinčiukienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Komunikacijos katedros docentė, viešųjų ryšių, efektyvios komunikacijos, iškalbos, organizacijos įvaizdžio kūrimo konsultantė, žurnalistė. L. Laurinčiukienė yra nepriklausoma švietimo, žurnalistikos ir leidybos ekspertė.

   Kupiškėnai ne tik klausėsi paskaitų apie įvaizdžio koncepcijas, modelius, vertę ir prasmę, apie tai, kaip kuriasi (kuriama) viešoji nuomonė apie įstaigą ar asmenį, išskirtinumą, autentiškumą, nuoseklumą, sužinojo apie organizacijos įvaizdžio „pyragą“ (paslaugos įvaizdis, vadovo įvaizdis, personalo įvaizdis, vartotojo įvaizdis, vizualusis įvaizdis), organizacijos įvaizdžio piramidę, organizacijos įvaizdžio kūrimo ir valdymo strategijas, bet ir analizavo tam tikrus atvejus, diskutavo, dirbo grupėse, atliko individualias ir grupines užduotis, sprendė psichologinius testus.

   Lektorė atkreipė dėmesį, kad pirmas įspūdis yra sudaromas per pirmas 7 susitikimo sekundes. Per tą trumpą laiką organizacijos, įstaigos ar įmonės atstovas privalo ne tik nuoširdžiai nusišypsoti pas jį užėjusiam interesantui, maloniai pasisveikinti ir paduoti ranką prisistatydamas, bet ir sudaryti tokį įspūdį, kad interesantui norėtųsi bendrauti toliau.

   Kitos 7 minutės yra skirtos pirmam įspūdžiui sustiprinti ir pagerinti – interesantas turi matyti gerą vaizdą ir girdėti kokybiškai pateikiamą garsinę informaciją. Net ir darbdaviai, laikydamiesi psichologų patarimų ir įvairių metodikų, vos per 15 minučių nusprendžia, ar kandidatas atitinka jų reikalavimus.

   L. Laurinčiukienė akcentavo, kad įvaizdis turi ne patikti ar įtikti, o tiesiog tikti kitų žmonių pojūčiams. Žmones galima skirstyti pagal tai, kaip jie priima informaciją ir ją apdoroja: vieni tai daro akimis, kiti – ausimis, dar kiti – visu kūnu (nosimi, pirštais, liežuviu).

   Organizacijos įvaizdis prasideda nuo kiekvieno organizacijos nario įvaizdžio ir gebėjimo bei norėjimo bendrauti su interesantu. Todėl labai svarbu, kad įvaizdį kurtų atsipalaidavę, o ne įsitempę žmonės. Dar labai svarbu teigiamą informaciją paskleisti kuo plačiau. Lektorė akcentavo, kad neigiamą informaciją Lietuvoje skleidžiame greitai ir plačiai, o teigiama pasigirti tingime. O juk įvaizdžio kūrimas didele dalimi priklauso nuo teigiamos informacijos sklaidos, gerų naujienų kūrimo ir platinimo. Būtina rodytis ir save pristatinėti kuo plačiau, dalintis geromis emocijomis, pasiekimais, patirtimi, planais ir svajonėmis. Tai reikia daryti renginiuose, susibūrimuose, pasitarimuose, šventėse, o taip pat nepatingėti aprašyti įvykusių renginių, talpinti kuo daugiau informacijos ir fotografijų savo svetainėje, siųsti žiniasklaidai ir t.t.

   Taip pat L. Laurinčiukienė pabrėžė, kad neužtenka vien tik girtis, reikia ir daug bei aktyviai dirbti, kad organizacija turėtų kuo girtis. Be abejo, labai svarbu, kad organizacija turėtų svajonę ir viziją, kurios siektų palengva, tačiau atkakliai. Daug kas priklauso ir nuo organizacijos vadovo – jis turi būti ne tik savas organizacijos nariams, bet ir geriausias iš jų, galintis duoti daugiausiai iš jų. Labai svarbu mokėti ne tik barti, bet ir girti. Pasak lektorės, to lietuvių vadovai nemoka.

   Pvz.: už kažką „duodant pylos“ būtina nekelti balso tono, o klausti, kaip suklydęs darbuotojas vertina savo poelgį, ką ketina daryti ir kokios pagalbos jam reikėtų. Tik toks palaikymas gali padėti tobulėti ir dirbti komandoje produktyviai. Ir pagirti, ir pabarti nusižengusį darbuotoją būtina tą pačią dieną, kai atsiranda priežastis tai daryti.

   L. Laurinčiukienė dar papasakojo ir apie organizacijų (įstaigų, įmonių) gyvavimo ciklą bei būdus, ką tam tikru ciklo metu reikėtų daryti dėl įvaizdžio. Pirmaisiais metais organizacija mokosi, stebi kitus (vaikystės periodas), tuomet sulaukia „žvaigždžių“ meto, kuomet išgarsėja kokiu nors projektu, sėkminga patirtimi. Tai ilgai nesitęsia, o tuomet ateina laikas (maždaug 5,5 metų), kai organizacija viską išmokusi, turi savo darbo sistemą, tačiau jau imama primiršti. Tokiu atveju reikia ieškoti kažko intriguojančio, kūrybiškai pateikti savo veiklą, dalintis geromis naujienomis. Paskutinis etapas – kai organizacija turi ieškoti kažko naujo, keisti savo veiklos principus, iš naujo suintriguoti auditoriją arba trauktis iš aktyvios veiklos arenos ir ieškoti visai kitų veiklos krypčių (reorganizuotis).

   Taip pat L. Laurinčiukienė veda seminarus šiomis temomis: organizacijos įvaizdžio kūrimas, viešųjų ryšių vadyba, efektyvi dalykinė komunikacija, komandos formavimas, savigarbos ugdymas, iškalbos mokymas, bendravimas su žiniasklaida, krizinių situacijų ir streso valdymas, kūrybiškumas versle.

   Po dviejų dienų seminaro, Kupiškio rajono vietos veiklos grupės atstovai gavo apie išklausytus mokymus liudijančius sertifikatus.