Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje daugiau nei penkias valandas iš anksto užsirašiusius kupiškėnus priėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų oftalmologai – Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių traumų sektoriaus direktorius Remigijus Gricius ir minėtos klinikos gydytojas – oftalmologas, profesorius Alvydas Paunksnis.

   Pasinaudodami savo atsivežta aparatūra medikai nuodugniai tyrė kupiškėnų regėjimą, matavo akispūdį, atliko tyrimus skaitmenine akių dugno kamera „Smartscope M5-0Y3“ (Suomijos gamintojų produktas), darė akių echoskopijas ir kitais būdais atliko regėjimo patikrą 29 Kupiškio rajono ir miesto gyventojams. Dauguma jų – vyresnio amžiaus arba turintys rimtų regėjimo sutrikimų.

   Vėliau gydytojai perskaitė trumpą paskaitą „Akių sveikatos patikra, naudojant naujas diagnostines priemones“. Pasak oftalmologų, svarbiausia yra gydytojams išmokti dirbti komandinį darbą su nuo rajono nutolusiais centrų specialistais – tam skirtos nuotolinės konsultacijos, kurioms galima elektroniniu laišku siųsti skaitmeninės akies dugno kameros padarytas fotografijas arba tiesiogiai bendrauti internetu, vaizdo kameros (pvz.: programos „Skype“) pagalba.

   A. Paunksnis pabrėžė, kad ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas gali užkirsti kelią aklumui ir silpnaregystei. Diagnostika padeda nustatyti kritines ligas: diabetą, neurologines ligas, taigi – sveikatos priežiūra yra naudinga investicija, o profilaktika visuomet bus pigiau nei ligos gydymas.

   Liūdina medikų pateikta statistika: Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 285 mln. žmonių pasaulyje turi rimtų regos sutrikimų (iš jų – 39 mln. žmonių yra akli, o 246 mln. turi vidutinių ir sunkių regos sutrikimų. 153 mln. žmonių turi sutrikimus dėl refrakcijos ydų (trumparegystės, toliaregystės, astigmatizmo).

   90 % aklų žmonių gyvena neturtingose šalyse, daugiau jų – kaimiškose vietovėse, nes žmonės kreipiasi į gydytojus pavėluotai (kol nesiskundžia rimtu sutrikimu – nesikreipia į gydytojus, o kai kreipiasi – jiems tenka ilgai laukti eilėse). Senstanti populiacija ir gyvenimo būdas nulemia tokių lėtinių ligų kaip diabetinė retinopatija, amžinė geltonosios dėmės degeneracija ir kt., sukeliančių aklumą, susirgimų ženklų padidėjimą. Prognozuojama, jog nesiimant efektyvių priemonių, aklųjų skaičius 2020 m. išaugs iki 76 mln., tačiau medikai patikino, kad ne t 75 % aklumo atvejų įmanoma išvengti – gydant ar prevencijos būdu.

   Medicinos inovacijos garantuoja tikslesnę ir ankstyvesnę diagnostiką, suteikia galimybes nuotoliniam stebėjimui ar diagnostikai, paslauga tokiu būdu priartėja prie paciento, sudaromos palankios prielaidos gydymo perspektyvoms.

   Ir Lietuvoje oftalmologijoje naudojamos bevielės technologijos. Nauji medicinos prietaisai bei greiti tinklai atveria galimybes diagnostinių vaizdų ir signalų kaupimui, perdavimui ir tele-konsultacijoms. Tai ypač aktualu pacientams, esantiems toli nuo trečio lygio paslaugų teikėjų (respublikinių klinikų), netranportabiliems pacientams, karinėse ar gelbėjimo operacijose. Tokiu būdu gydytojai gali greičiau ir tiksliau diagnozuoti, paskirti efektyvesnį gydymą pacientui, mažiau pacientų siunčiama į kitus miestus, pacientai gali tiksliau žinoti apie savo sveikatos būklę (pvz.: akių sveikatos e-pasas).

   Lietuvoje elektroninė sveikatos sistema (e-sveikata) ir nuotolinis oftalmologų konsultavimas (teleoftalmologija) pradėta vystyti 1997 m., mokslo ir kariniais tikslais. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) vykdė projektus su Švedija, Brazilija (Litmed1, Litmed2, BalticMedWeb), atlikti taikomieji mokslo tyrimai „Eurostars” (Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje).

   Aktyviai vystoma medicines praktika – nuotolinė diagnostika bendradarbiaujant pirmo, antro ir trečio lygio sveikatos apsaugos įstaigų medikams. 2012 m. gruodį buvo įkurta Lietuvos telemedicinos asociacija, kuriai ir vadovauja profesorius A. Paunksnis.

   Gydytojai rodė nemažai vaizdinių pavyzdžių, kaip atrodo amžinė geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, katarakta, cukrinio diabeto ar hipertoninės ligos sukelti tinklainės pakenkimai. Daug besikreipiančiųjų kenčia nuo sausų akių sindromo, kataraktos, įtaria glaukomą. Taip pat dažna amžinės geltonosios dėmės degeneracija, pigmentinis gyslainės apgamas, diabetinė retiropatija ir pan.

   Profesoriaus A. Paunksnio ir medicinos mokslų daktaro R. Griciaus komanda sėkmingai atlieka diagnostiką ir teikia konsultacijas klinikoje „Ave Vita”, Kaltinėnų PASPC, klinikose Ukmergėje ir Vilkaviškyje. Elektroninės sveikatos sistema naudojama Santariškėse, Vilniaus Centro Kauno Šilainių ir Dainavos poliklinikose, Palangos reabilitacijos ligoninėje, „Eagle Vision” tinkle.

   Tiriant akių dugną galima nustatyti diabeto, hipertenzijos, onkologinių ir kitų ligų grėsmę. Ta pačia skaitmenine kamera, tik naudojant kitus antgalius, galima ištirti odos apgamus ir įvertinti, ar jie neturi onkologinių pakitimų, taip pat galima tirti ir ausies vidaus pakitimus.

   Dėkodamas svečiams už apsilankymą, Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis priminė susirinkusiems, kad Mero padėkos vakaro metu (2013 m. gruodžio 20 d., 14 val.), greta tradicinio renginio „Kupiškio rajono metų geriausieji“, pirmąkart bus organizuojamas labdaros aukcionas.

   Jame skulptoriaus Henriko Orakausko ir keramiko Romo Aleliūno, rajono tautodailininkų bei Kupiškio meno mokyklos auklėtinių darbus įsigiję geros valios žmonės tokiu būdu aukos pinigus skaitmeninei akies dugno kamerai įsigyti. Ši pažangi ir labai reikalinga diagnostinė įranga, padėsianti kupiškėnams išvengti sunkių ligų, bus padovanota Kupiškio rajono PASPC arba Kupiškio ligoninei.

   Miglė Savukaitė,

   Mero patarėja

   (8 459) 35521