Adomynės pagrindinė mokykla, vykdydama Olimpinio ugdymo projektą „Olimpinę ugnelę į kiekvieno širdelę“, pradinių klasių mokiniams organizavo Mažąją Olimpiadą. Į Antikos sporto žaidynes atvyko trijų mokyklų komandos: senajai Spartai atstovaujantys Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos pradinukai, iš Olimpinių žaidynių lopšio – Graikijos – atvykę Šimonių pagrindinės mokyklos mažieji sportininkai, ir šeimininkai, adomyniečiai, labiausiai susižavėję senosios Kretos pasiekimais.

   Mažųjų žaidynėse viskas tikra

   Pasipuošę, savo rankomis pasigamintomis atstovaujamų šalių vėliavomis nešini Adomynės pagrindinės mokyklos vidiniame kiemelyje, virtusiame senovės Antikos žaidynių arena, darniai skanduodami susikurtas skanduotes mažieji atletai drąsiai žengė žaidynių atidarymo parade. Geriausi mokyklos sportininkai dešimtokai Laurynas Pranskūnas ir Ernestas Raugalė iškilmingai įnešė Olimpinę vėliavą ir įžiebė Olimpinę ugnį. Mokyklos direktorė Danguolė Mašauskienė linkėjo jauniesiems sportininkams rungtyniauti olimpine dvasia ir su olimpiniu devizu: kovoti, stengtis ir nenusiminti netapus čempionais. „Svarbiausia dalyvauti, o ne nugalėti“ – juk toks visų laikų olimpiečių šūkis.

   Linksmai ir iškilmingai nuskambėjus mokyklos olimpiniam himnui, į padangę kilo spalvingi žibintai, skambėjo smagios paruošiamosios grupės vaikučių, vadovaujamų priešmokyklinės grupės pedagogės Daivos Mažylienės, dainelės, skirtos žaidynių dalyviams.

   Kaip tikroje olimpiadoje, sportininkai ir teisėjai pasižadėjo dalyvauti garbingai. „Visų sportininkų vardu, prisiekiu, kad mes dalyvausime šiose olimpinėse žaidynėse gerbdami taisykles ir laikydamiesi jų, sporto dvasia, sporto šlovei ir mūsų komandų garbei,“ – susijaudinęs iškilmingai skaitė Adomynės pagrindinės mokyklos mokinys Dovydas Gavenavičius. Dešimtokas Arnas Juknevičius visų teisėjų vardu prisiekė savo pareigas atlikti nešališkai, sporto dvasia, laikantis taisyklių.

   Virė atkaklios kovos

   Olimpiados programoje, kaip ir senovės Antikos žaidynėse, buvo šešios rungtys. 1–2 klasių mergaitės ir berniukai atkakliai suko ratukus „Palestros“ bėgime, 600 olimpinių pėdų – vieno stadijo nuotolį (192,27 m), lenktyniavo šokinėdami „Per kupstus, per pelkę“. 3–4 klasių sportininkai su svarmenimis ant kojų šokdami į tolį stengėsi įrodyti, kad jie yra šokliausi. O rungtyje „Mesk toliau, mesk taikliau“, kimštinį kamuolį turėjo pataikyti į gimnastikos lankus. „Taikliosios diskininkės“ rungtyje kovojo tik mergaitės, jos turėjo pataikyti diską į vartus. Daugiausia emocijų sukėlė imtynininkų rungtis, kur 3-4 klasių berniukai remdamiesi rankomis į tarp jų esančią pagalvę turėjo išstumti varžovą iš užbrėžto rato linijos.

   Niekas nenorėjo pralaimėti. Tad kovos buvo nepaprastai atkaklios. Tačiau ir pralaimėjusieji nenusiminė. Visi vienas kitą skatino, gyrė ir palaikė.

   Pagarba čempionams

   Kaip ir tikrose Olimpinėse žaidynėse svarbiausia dalis – nugalėtojų pagerbimas ir apdovanojimas. Išdidūs ir susijaudinę lipo ant garbės pakylos Olimpinių žaidynių čempionai ir prizininkai. Daugeliui – tai pirmoji tokia patirtis. Ant krūtinių suspindo Olimpiniai medaliai, rankose spaudė I, II ir III laipsnio diplomus ir išdidūs pozavo fotografams ir video kameroms.

   Net du kartus ant aukščiausiojo pakylos laiptelio stovėjo Šimonių pagrindinės mokyklos mokinys Ignas Tubelis. Atskiras rungtis laimėjo ir aukso medaliais džiaugėsi ir tos pačios mokyklos atstovė Viktorija Vieliutė, šepetiškis Mantijus Mališauskas ir adomynietė Gabija Galvydytė. Daugiausia medalių iškovojo Šepetos ir Šimonių pagrindinių mokyklų atstovai.

   Padėkota dalyviams

   Uždarymo ceremonijoje visiems olimpiečiams ir svečiams, tėveliams vėl šoko ir dainavo mažieji mokinukai. Mokyklos direktorė už bendradarbiavimą ir olimpinių idėjų sklaidą dėkojo komandas atlydėjusioms mokytojoms: šepetiškei Janinai Daukienei ir šimonietei Genovaitei Šimėnaitei. Specialiu kilnaus elgesio diplomu už draugiškumą ir pagalbą vienas kitam buvo pagerbta Adomynuko globojama šeimininkų komanda. 

   O kad nė vienas nesijaustų nuskriaustas ir neišvyktų su skaudama širdele, kiekvienas žaidynių dalyvis gavo dovanų po olimpinio ugdymo šalies mokyklose ženkliuką, visi buvo pavaišinti apelsinais ir obuoliais. Žaidynių pabaigoje, išnešant olimpinę vėliavą ir gęstant olimpinei ugniai, buvo sutarta susitikti kitoje Mažojoje olimpiadoje po poros metų.

   Sporto žavesys ir auklėjamoji galia

   Šios Mažosios Olimpinės žaidynės – vienas iš būdų vaikams atsiskleisti, parodyti save, savo galimybes. Čia stipriausiu galėjo būti nebūtinai tas, kuris yra pavyzdingiausias, stropiausias ar tvarkingiausias mokinys. Kaip teigia dainininkė Avril Lavigne: „Man nesvarbu iš kur esi, kokia tavo šeima, ką veiki, ar tau sekasi matematika. Svarbiausia, kad atiduodi viską, ką gali. Tuo mane ir žavi Olimpinės žaidynės“. Taigi, Olimpinis judėjimas ir sportas yra viena iš priemonių formuojant jauniems žmonėms socialiai pageidaujamo elgesio nuostatas, paremtas gebėjimu bendrauti ir bendradarbiauti, pajusti savo vertę ir išgyventi sporto teikiamą džiaugsmą, patenkinus saviraiškos, savirealizacijos poreikį.

   Nuotraukos Gabijos Povilonytės

   Virginija Pakalniškienė,

   Olimpinio ugdymo grupės Adomynės pagrindinėje mokykloje vadovė